/Bus įteikta penktoji Adolfo Ramanausko-Vanago premija
2022 m. gegužės 10 d.

Bus įteikta penktoji Adolfo Ramanausko-Vanago premija

2022 m. gegužės 13 d. 18.00 val. Varėnos kultūros centre, minint Partizanų pagerbimo, kariuomenės ir vienybės dieną, bus įteikta jau penktoji Adolfo Ramanausko-Vanago premija.

Šiandien kaip niekada anksčiau aktualu ir reikšminga prisiminti A. Ramanausko-Vanago asmenybę. Pedagogas, Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio deklaracijos signataras, Ginkluotųjų pajėgų vadas nugyveno trumpą, bet kovų nestokojusį gyvenimą. Svarbiausiam Pietų Lietuvos partizanų vadui atminti Varėnos rajono savivaldybė įsteigė 1000 Eur premiją, kuri kiekvienais metais skiriama siekiant skatinti Lietuvos visuomenę puoselėti Lietuvos laisvės idėją, branginti ir įamžinti  kovotojų už Lietuvos laisvę atminimą, reikšti ir įgyvendinti pozityvias idėjas, puoselėjančias ir ugdančias visuomenės pilietiškumą.

Komisijos sprendimu už ilgametį ir nuoseklų akademinį darbą tyrinėjant Lietuvos partizanų kovas ir įamžinant jų atminimą, už visuomeniškai aktualią publicistiką, ugdančią visuomenės pilietiškumą, tautinę savimonę, istorinę atmintį, skiepijančią meilę ir ištikimybę Lietuvai A. Ramanausko-Vanago premija skirta Daliai Kuodytei.

DALIA KUODYTĖ Delfi.lt Nuotrauka 1

Dalia Kuodytė (1962 01 21) – istorikė, politikė, visuomenės veikėja, viena pirmųjų pradėjusi Lietuvos partizaninio karo mokslinius tyrinėjimus. Vos baigusi studijas, pradėjo dirbti Kauno IX forto muziejaus moksline darbuotoja, o nuo 1990-ųjų Tremtinių ir politinių kalinių sąjungos istorijos sekcijos vadovė. Su kolegomis Kaune įkūrė pirmąjį Tremties ir rezistencijos muziejų, buvo jo sukūrimo idėjos autorė. Pradėjo leisti periodinį leidinį „Laisvės kovų archyvas“ ir buvo jo redaktorė. Subūrė bendraminčių komandą iš visos Lietuvos, kurie rinko, tyrinėjo ir rašė apie pasipriešinimo kovas ir patirtas tautos kančias.

1990–1997 su savo komanda apvažiavo ir užrašė arba nufilmavo šimtus išlikusių gyvų partizanų ir ryšininkų prisiminimų. Šiuo metu vertingiausi iš įamžintų prisiminimų perduoti ir saugomi Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) Okupacijų ir laisvės kovų muziejuje. Buvo viena pirmųjų KGB archyvų tyrėja, darbavosi Amerikos lietuvių archyvuose.

Lietuvos antisovietinio ir antinacinio pasipriešinimo dalyvis Jonas Pajaujis (partizano Juozo Lukšos-Daumanto bendražygis, kuris po kalinimo Štuthofo (Stutthof) koncentracijos stovykloje, gyveno Gotlande, Švedijai priklausančioje saloje), patikėjo tvarkyti jo archyvą Gotlande. Už nuopelnus tyrinėjant rezistencinę kovą 1995 m. D. Kuodytė gavo Amerikos lietuvių fondo „Į laisvę“ premiją.

Pasaulio lietuvių bendruomenė patikėjo įgyvendinti kelių dokumentų rinkinių apie laisvės kovas projektą. Buvo viena iš Genocido muziejaus Vilniuje steigėjų. Seimui paskyrus, nuo 1997 m. ėmė vadovauti LGGRTC. Iš esmės jį sukūrė: subūrė komandą, parengė centro įstatymo ir nuostatų projektus Seimui. Inspiravo daugelį centro veiklų – periodinio leidinio „Genocidas ir rezistencija“ bei daugybės knygų leidybą. Mokslinėje spaudoje paskelbė studijų ir straipsnių apie Lietuvos partizanų ginkluotą kovą su sovietiniu okupaciniu režimu, partizanų junginius ir vadus, KGB veiklą.

Reikšmingiausi veikalai:

Lietuvos partizanai 1944–1953 m. (su N. A. Gaškaite-Žemaitiene, A. Kašėta ir B. Ulevičiumi, 1996), Lietuva 1940–1990: Okupuotos Lietuvos istorija (su kitais, 2005). Mokslinėje spaudoje paskelbė studijų ir straipsnių apie Lietuvos partizanų ginkluotą kovą su sovietiniu okupaciniu režimu 1944–53, partizanų junginius ir vadus, KGB veiklą.

Su kitais sudarė dokumentų rinkinių: Laisvės kovos 1944–1953 metais (su A. Kašėta, 1996), Išgelbėję pasaulį: Žydų gelbėjimas Lietuvoje (1941–1944) (su R. Stankevičiumi, 2001; anglų kalba 2002), Sibiras: masiniai trėmimai iš Lietuvos į SSRS (su R. Tracevskiu, anglų kalba 2004), Nežinomas karas: Ginkluotas antisovietinis pasipriešinimas Lietuvoje 1944–1953 (su R. Tracevskiu, anglų kalba 2004, suomių kalba 2007). Parengė atlasą Pietų Lietuvos partizanų sritis: Dainavos ir Tauro apygardos (su kitais, 2008), sudarė albumą Už laisvę ir tėvynę (su E. Peikšteniu ir D. Žygeliu, 2004). D. Kuodytės darbai pasižymi objektyviu ir giliu partizaninio pasipriešinimo Lietuvoje tyrinėjimu. Moksliniuose darbuose atskleidžiamas ne tik Lietuvių tautos tragiškumas, tačiau išryškėja ir herojų portretai, jų darbai Lietuvai. Publikacijose atskleidžiamas kritinis mąstymas ir patriotizmo ugdymas.

D. Kuodytė aktyvi visuomenės veikėja, nuolat prisideda prie įvairių projektų įgyvendinimo. Buvo neseniai LGGRTC realizuoto projekto „Homo sovieticus“ iniciatorė. Entuziastingai palaikė ir sėkmingai organizavo Varėnoje pradėtą Laisvės kovų ir kančių istorijos konkursą, kuris vėliau jos iniciatyva buvo išplėtotas ir iki dabar yra organizuojamas respublikiniu lygiu.

Skaitė pranešimus mokslinėse konferencijose Lietuvoje ir užsienyje. Organizavo įvairias parodas mūsų šalyje ir Europoje.

 

Anksčiau Adolfo Ramanausko-Vanago premijos skirtos:

LGGRTC Memorialinio departamento direktoriaus pavaduotojui Eugenijui Peikšteniui,  istorikui, buvusiam LGGRTC Genocido aukų muziejaus darbuotojui Dariui Indrišioniui, Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto docentui Gintautui Vėliui ir LGGRTC Memorialinio departamento Atminimo programų skyriaus vyriausiajam istorikui Daliui Žygeliui, buvusiam politiniam kaliniui Vytautui Kaziulioniui, filosofui, publicistui Kęstučiui Kazimierui Girniui, partizanui Juozui Jakavoniui-Tigrui.

 

Inga Videikaitė,
Varėnos rajono savivaldybės administracijos
Bendrojo skyriaus vyr. specialistė
tel. (8 310) 32 020, el. p. inga.videikaite@varena.lt

2022-05-10T12:48:38+00:00