1. Apie civilinę metrikaciją
2. Gimimo registravimas
3. Tėvystės pripažinimo ir tėvystės nustatymo registravimas
4. Įvaikinimo registravimas
5. Santuokos registravimas
6. Santuokos nutraukimo registravimas
7. Mirties registravimas
8. Civilinės būklės aktų įrašų papildymas
9. Pakartotinių liudijimų išdavimas
10. Valstybės rinkliava
11. Įtraukimas į apskaitą
Papildoma informacija teikiama tel. (8 310)3 15 55 ir el. paštu cms@varena.lt
Visus prašymus civilinės metrikacijos klausimais jau galima pateikite internetu!
Prisijunkite prie metrikacijos paslaugų informacinės sistemos MEPIS: https://mepis.vrm.lt/
1. Apie civilinę metrikaciją
Civilinės metrikacijos skyrius vykdo Valstybės perduotas funkcijas savivaldybės teritorijoje, sprendžia jo kompetencijai priklausančius klausimus, vykdo kitas įstatymų, administracijos nuostatų ir Skyriaus nuostatų numatytas funkcijas.
Civilinės metrikacijos įstaiga registruoja asmens gimimą, asmens mirtį, santuokos sudarymą, santuokos nutraukimą, įvaikinimą, tėvystės (motinystės) pripažinimą ir nustatymą, vardo, pavardės, tautybės pakeitimą.
Civilinės būklės aktas registruojamas įrašant civilinės būklės akto įrašą ir išduodant šio įrašo liudijimą. Kiekvienas įrašas įrašomas dviem egzemplioriais. Pirmasis egzempliorius saugomas civilinės metrikacijos įstaigoje, o jo antrasis egzempliorius siunčiamas Centriniam metrikų archyvui. Įrašai pildomi remiantis asmens pasu ar jį atstojančiu dokumentu, taip pat gyventojų registro centrinės duomenų bazės duomenimis.
Civilinės būklės aktų įrašai gali būti nuginčyti tik teismine tvarka. O civilinės būklės aktų įrašų anuliavimo tvarką reglamentuoja specialiosios taisyklės.
Civilinės metrikacijos įstaigos atsisakymas įregistruoti civilinės būklės aktą, taip pat atsisakymas atkurti, pakeisti, ar papildyti civilinės būklės akto įrašą gali būti skundžiamas teismui Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.
2. Gimimo registravimas
Gimimas registruojamas vaiko tėvų pasirinkimu vaiko gimimo vietos arba jo tėvų ar vieno iš jų gyvenamosios vietos civilinės metrikacijos įstaigoje per tris mėnesius nuo vaiko gimimo.
Jei Lietuvos Respublikos piliečio vaiko gimimas jau įregistruotas kitos valstybės institucijoje, jo tėvai turi teisę reikalauti, kad šis gimimas būtų registruotas ir gyvenamosios vietovės Lietuvoje civilinės metrikacijos skyriuje arba Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje. Tokiu atveju pateikiama kitos valstybės institucijos išduoto gimimo liudijimo kopija, nustatytąja tvarka patvirtinta (jeigu reikia - legalizuota) ir išversta į lietuvių kalbą.
Registruojant gimimą, turi būti pateikiamas medicinos įstaigos išduotas pažymėjimas, kuriuo patvirtintas vaiko gimimo faktas ir laikas .Kartu pateikiami abiejų tėvų pasai ir santuokos liudijimas ar motinos pasas (kai motina nėra susituokusi su vaiko tėvu).
Kai vaiko tėvai nesusituokę, pateikiami pasai ar juos atstojantys asmens dokumentai ir nustatytąja tvarka notaro patvirtintas tėvų prašymas dėl tėvystės pripažinimo.
Jei vaiko tėvai susituokę ir jų pavardės bei tautybė vienodos, vaikui suteikiama tėvų pavardė ir tautybė. Vardas (du vardai) suteikiamas tėvų susitarimu. Tėvams nesutarus dėl vaiko vardo ar pavardės (kai tėvų pavardės skirtingos), vaiko gimimo registravimas atidedamas tol, kol tėvai nepateiks teismo nutarties suteikti vaikui vardą (pavardę).
Jei vaikas gimė praėjus ne daugiau kaip trims šimtams dienų nuo tėvų gyvenimo skyrium pradžios arba po santuokos pripažinimo negaliojančia ar santuokos nutraukimo, ar po vyro mirties, vaiko tėvu įrašomas vaiko motinos buvęs sutuoktinis.
Jei vaikas gimė išsituokusiai motinai po santuokos pabaigos nepraėjus trims šimtams dienų, tačiau pateiktas teismo nutartimi patvirtintas vaiko motinos, buvusio sutuoktinio ir vyro, pripažįstančio save vaiko tėvu, bendras pareiškimas, vaiko tėvu įrašomas vyras, pripažįstantis save vaiko tėvu.
Jei vaiko motina nėra susituokusi su jo tėvu ir jei tėvystė nepripažinta ir nenustatyta, vaikui suteikiama motinos pavardė, tautybė ir jos nurodytas vardas. Duomenys apie motiną įrašomi remiantis jos pasu ar jį atstojančiu asmens dokumentu. Duomenys apie vaiko tėvą neįrašomi.
Įregistravus vaiko gimimą, vaiko tėvams išduodamas gimimo liudijimas
3. Tėvystės pripažinimo ir tėvystės nustatymo registravimas
Tėvystės pripažinimas registruojamas vaiko motinos gyvenamosios vietos civilinės metrikacijos skyriuje, remiantis notaro patvirtintu motinos ir vyro, laikančio save vaiko tėvu, bendru pareiškimu dėl tėvystės pripažinimo. Jeigu tėvystė pripažįstama po to, kai vaiko gimimas jau buvo įregistruotas, tėvystės pripažinimas registruojamas tame metrikacijos skyriuje, kuriame buvo įregistruotas vaiko gimimas.
Tėvystės pripažinimo pareiškimas negali būti registruojamas, jeigu dėl tėvystės pripažinimo nesutinka pilnametis vaikas. Jei raštiškai sutikimo nepatvirtina vaikas, kuriam yra suėję dešimt metų, jei motina yra mirusi ar neveiksni, arba dėl kitų priežasčių negali paduoti pareiškimo pripažinti tėvystę su vaiko tėvu, tėvystės pripažinimas registruojamas pateikus teismo patvirtintą pareiškimą.
Tėvystės pripažinimas gali būti registruojamas jei tėvystė pripažinta vaiko motinos, jos buvusio sutuoktinio ir vyro, laikančio save vaiko tėvu, bendru pareiškimu, patvirtintu teismo.
Jei vaikas gimė nesusituokusiai motinai ir tėvystė nepripažinta, tėvystę gali nustatyti teismas. Tačiau jei vaikas gimė susituokusiai motinai arba jo kilmė iš tėvo yra patvirtinta pareiškimu dėl tėvystės pripažinimo, tėvystės nustatymas galimas tik nuginčijus duomenis gimimo įraše apie tėvą.
Pagrindas tėvystės nustatymui yra įsiteisėjęs teismo sprendimas.
Registruojant tėvystės nustatymą ar pripažinimą, turi būti pateikiami tėvų asmenybę liudijantys dokumentai: Lietuvos Respublikos piliečio pasas arba asmens tapatybės kortelė, užsienio šalių piliečiams ir asmenims be pilietybės, nuolat gyvenantiems Lietuvoje - galiojantis leidimas nuolat gyventi Lietuvoje. Laikinai į Lietuvą atvykusiems užsienio šalių piliečiams - jų tapatybę liudijantys dokumentai (pasai ar identifikavimo kortelės).
4. Įvaikinimo registravimas
Įvaikinimas registruojamas civilinės metrikacijos skyriuje, įregistravusiame vaiko gimimą, remiantis teismo sprendimu įvaikinti.
Jei vaiko gimimas buvo įregistruotas ne Lietuvoje, įvaikinimas registruojamas teismo, priėmusio sprendimą įvaikinti, buvimo vietos civilinės metrikacijos skyriuje.
Registruojant įvaikinimą, įvaikintojai civilinės metrikacijos skyriui privalo pateikti vaiko gimimo liudijimą, teismo sprendimą ir jų asmenybę liudijančius dokumentus.
Jeigu teismo sprendimu pakeistas įvaikio vardas, pavardė, tautybė ar kiti duomenys, jie pakeičiami ir išduodamas naujas vaiko gimimo liudijimas.
5. Santuokos registravimas
Santuoka registruojama vieno iš susituokiančiųjų arba jų tėvų gyvenamosios vietos civilinės metrikacijos skyriuje. Norintieji susituokti asmeniškai paduoda prašymą raštu (pildomą skyriuje).Prašyme jie turi patvirtinti, kad yra įvykdytos visos Civiliniame kodekse išvardytos santuokos sudarymo sąlygos.
Norintieji susituokti kartu su prašymu įregistruoti santuoką pateikia savo gimimo liudijimą ir asmenybę liudijančius dokumentus:
1. Lietuvos Respublikos piliečiai - LR piliečio pasą ar asmens tapatybės kortelę;
2. Asmenys be pilietybės, nuolat gyvenantys Lietuvos Respublikoje - leidimą nuolat gyventi Lietuvoje;
3. Nuolat gyvenantys Lietuvoje užsienio valstybių piliečiai - galiojantį leidimą nuolat gyventi Lietuvoje ir dokumentą, patvirtinantį, kad santuokai kliūčių nėra (savo valstybės ambasados Lietuvoje išduotą pažymėjimą) su apostile ar legalizuotas, vertimai patvirtinti notariškai;
4. Laikinai atvykę i Lietuvą užsienio valstybių piliečiai ir asmenys be pilietybės - galiojantį pasą ar jį atitinkantį dokumentą ir savo valstybės kompetentingų organų išduotą dokumentą, kad santuokai kliūčių nėra. Šis dokumentas turi būti išverstas į lietuvių kalbą, patvirtintas notaro ir legalizuotas įstatymų nustatyta tvarka.
Ištuoktas asmuo taip pat pateikia ištuokos liudijimą, o našlys - sutuoktinio mirties liudijimą.
Jei vienas iš susituokiančiųjų negali atvykti į civilinės metrikacijos įstaigą įregistruoti santuokos dėl sunkios ligos, santuoka gali būti registruojama, gydančiam gydytojui sutikus, sergančiojo namuose arba ligoninėje.
Prašymas įregistruoti santuoką netenka galios, jeigu prašymas atsiimamas arba jeigu bent vienas asmenų, padavusių prašymą, nustatytu laiku be svarbių priežasčių neatvyksta įregistruoti santuokos.
Civilinės metrikacijos skyriaus darbuotojas, priėmęs prašymą, supažindina susituokiančiuosius su santuokos sudarymo sąlygomis ir santuokos registravimo tvarka, įsitikina, kad šie asmenys yra vienas kitą informavę apie savo sveikatos būklę ir šeiminę padėtį, taip pat jiems išaiškina jų, kaip būsimų sutuoktinių ir tėvų, teises bei pareigas ir įspėja dėl atsakomybės už kliūčių santuokai sudaryti nuslėpimą.
Santuokos registravimo laikas paskiriamas susitarus su besituokiančiaisiais ir šis faktas viešai skelbiamas civilinės metrikacijos skyriuje ne vėliau kaip dvi savaitės iki santuokos registravimo dienos.
Santuoka registruojama praėjus ne mažiau kaip vienam mėnesiui nuo prašymo padavimo dienos, dalyvaujant patiems susituokiantiesiems ir dviem liudytojams.
Civilinės metrikacijos skyriaus pareigūnas, prieš įregistruodamas santuoką privalo dar kartą patikrinti ar yra įvykdytos visos santuokos sudarymo sąlygos.
Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas nustatė bažnyčios (konfesijų) sudarytų santuokų apskaitos tvarką. Į oficialią apskaitą civilinės metrikacijos skyriuje įtraukiamos santuokos, įregistruotos valstybės pripažintose religinėse bendruomenėse ir bendrijose. Religinės bendruomenės (išskyrus lotynų apeigų katalikų) įgaliotas asmuo per dešimt dienų po santuokos sudarymo bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka pateikia santuokos sudarymo vietos metrikacijos įstaigai Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu nustatytos formos pranešimą apie santuokos įregistravimą. Lotynų apeigų katalikų bendruomenėje susituokę asmenys patys per dešimt dienų po santuokos sudarymo pateikia santuokos sudarymo vietos civilinės metrikacijos skyriui santuokos liudijimą, gimimo liudijimą, asmenybę liudijančius dokumentus. Civilinės metrikacijos skyrius tą pačią dieną įtraukia bažnytinę santuoką į valstybinę apskaitą , įrašydama santuokos sudarymo įrašą ir išduodama santuokos liudijimą. Jei per dešimt dienų pranešimas nepateikiamas, santuoka laikoma sudaryta nuo tos dienos, kai ji buvo įtraukta į apskaitą civilinės metrikacijos skyriuje.
Lietuvos Respublikos piliečių užsienio valstybių institucijose įregistruotos santuokos įtraukiamos į apskaitą jų gyvenamosios vietos Lietuvoje civilinės metrikacijos skyriuje, sudarant akto įrašą ir išduodant santuokos liudijimą. Nuolat Lietuvos Respublikoje negyvenančių piliečių santuokas į apskaitą įtraukia Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyrius.
Užsienio valstybės institucijos išduoto santuokos liudijimo kopija turi būti notariškai patvirtinta, išversta į lietuvių kalbą ir legalizuota, jei Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys nenumato kitaip.
Įtraukiant į apskaitą užsienyje įregistruotą santuoką, jos pradžia laikoma užsienio valstybės institucijos išduotame santuokos liudijime nurodyta data.
6. Santuokos nutraukimo registravimas
Santuokos nutraukimas registruojamas teismo, priėmusio sprendimą nutraukti santuoką, buvimo vietos civilinės metrikacijos skyriuje įrašant santuokos nutraukimo įrašą, išduodant ištuokos liudijimus.
Santuokos nutraukimui įregistruoti būtina pateikti įsiteisėjusį teismo sprendimą, asmenybę liudijančius dokumentus, santuokos liudijimą, mokesčio kvitą jei yra priteista žyminis mokestis už santuokos nutraukimo įregistravimą, taip pat valstybės rinkliavos mokesčio kvitą už civilinės santuokos nutraukimo įskaitymą į apskaitą. Prašymas santuokai nutraukti pildomas civilinės metrikacijos skyriuje.
Registruojant santuokos nutraukimą, buvusiems sutuoktiniams paliekamos santuokoje turėtos pavardės, jei teismas , nutraukdamas santuoką, nenusprendė kitaip.
Santuoka laikoma nutraukta nuo teismo įsiteisėjimo dienos jei santuokos nutraukimo prašymas teisme išnagrinėtas vadovaujantis LR civilinio kodekso normomis. Jei santuokos nutraukimo prašymas teisme išnagrinėtas vadovaujantis LR santuokos ir šeimos kodekso normomis, tai santuoka laikoma nutraukta nuo ištuokos akto sudarymo civilinės metrikacijos įstaigoje dienos.
Lietuvos Respublikos piliečių santuokos nutraukimas su kitų valstybių piliečiais, įregistruotas užsienio valstybių institucijose, įtraukiamas į apskaitą jų gyvenamosios vietos Lietuvoje civilinės metrikacijos skyriuje. Nuolat Lietuvoje negyvenančių piliečių santuokos nutraukimą į apskaitą įtraukia Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyrius.
Įtraukiant į apskaitą užsienyje įregistruotą Lietuvos Respublikos piliečio santuokos nutraukimą, jo data laikoma užsienio valstybės institucijos išduotame ištuokos liudijime arba teismo sprendime nurodyta data. Ištuokos liudijimo ar teismo sprendimo kopija turi būti patvirtinta notariškai, išversta į lietuvių kalbą ir legalizuota LR užsienio reikalų ministerijos Konsuliniame skyriuje (J.Tumo -Vaižganto g.2, Vilnius), jeigu Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys nenumato kitaip.
Jei užsienio valstybės teismo sprendime nurodytas mokestis už santuokos nutraukimo įregistravimą, būtina kreiptis į LR apeliacinį teismą Vilniuje dėl šio sprendimo pripažinimo ir leidimo jį vykdyti, tai yra civilinės metrikacijos įstaigai įregistruoti santuokos nutraukimą.
7. Mirties registravimas
Mirtis registruojama mirusiojo gyvenamosios vietos ar mirimo vietos civilinės metrikacijos skyriuje arba seniūnijoje, remiantis medicininiu mirties liudijimu. Mirtis registruojama mirusiojo giminaičių, kaimynų ir kitų fizinių asmenų, taip pat sveikatos priežiūros įstaigos arba policijos pareiškimu, kuris turi būti paduotas ne vėliau kaip per tris paras nuo mirimo. Kartu su pareiškimu įregistruoti mirtį ją registruojančiam metrikacijos skyriui turi būti pateiktas laikinas ar galutinis medicininis mirties liudijimas arba įsiteisėjęs teismo sprendimo sprendimas paskelbti asmenį mirusiu.
Mirtis registruojama įrašant mirties akto įrašą ir išduodant mirties liudijimą. Jeigu mirusysis turėjo pasą, asmens tapatybės kortelę arba leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, jis registruojant mirtį paimamas.
Užsienyje mirusio Lietuvos Respublikos piliečio ar kito nuolatinio gyventojo mirtis registruojama Lietuvos Respublikos konsulinėje arba civilinės metrikacijos įstaigoje, remiantis į lietuvių kalbą išverstu užsienio valstybės atitinkamos įstaigos išduotu medicininiu mirties liudijimu arba mirties liudijimu (išrašu iš mirčių registro), įrašant mirties įrašą ir išduodant mirties liudijimą.
8. Civilinės būklės aktų įrašų papildymas
Civilinės būklės aktų įrašus papildo, ištaiso ir pakeičia, jeigu tai pakankamai pagrįsta ir tarp suinteresuotų asmenų nėra ginčų, jų gyvenamosios vietos civilinės metrikacijos įstaiga. Jeigu tarp suinteresuotų asmenų kyla ginčas, įrašų papildymo, ištaisymo ir pakeitimo klausimai sprendžiami teismine tvarka.
Prašymą papildyti, ištaisyti ar pakeisti civilinės būklės akto įrašą turi teisę paduoti asmuo, kuriam įrašytas šis įrašas.
Nepilnamečių asmenų civilinės būklės aktų įrašai papildomi, ištaisomi ir pakeičiami jų tėvų, rūpintojų, taip pat įstaigų, auklėjančių šiuos nepilnamečius, prašymu.
Mirusių asmenų civilinės būklės aktų įrašus civilinės metrikacijos skyrius minėtų asmenų įstatyminių ir testamentinių įpėdinių prašymu turi teisę papildyti, ištaisyti ir pakeisti tik tais atvejais, kai klaidas ir kitus netikslumus liudija kiti civilinės būklės aktų įrašai arba mirusiojo artimųjų giminaičių civilinės būklės aktų įrašų atžvilgiu priimti teismo sprendimai.
Civilinės metrikacijos skyrius, papildęs ar pakeitęs civilinės būklės akto įrašą, pareiškėjui ar jo atstovui išduoda naujus civilinės būklės aktų įrašų liudijimus. Senieji liudijimai paimami.
Civilinės metrikacijos skyriaus atsisakymą papildyti, ištaisyti ar pakeisti civilinės būklės akto įrašą pareiškėjas turi teisę apskųsti teismui Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.
9. Pakartotinių liudijimų išdavimas
Civilinės metrikacijos skyrius, remdamasis civilinės būklės aktų įrašais, esančiais civilinės būklės aktų registravimo knygose arba metrikų knygose, išduoda asmenims jų prašymu pakartotinius civilinės būklės aktų įregistravimo liudijimus, aktų įrašų nuorašus, išrašus.
Pakartotiniai liudijimai (išskyrus gimimo ir mirties liudijimus) išduodami patiems asmenims, kuriems įrašytas atitinkamas civilinės būklės akto įrašas arba pagal jų įgaliojimą kitiems asmenims.
Pakartotiniai mirties liudijimai išduodami mirusiųjų įstatyminiams ir testamentiniams įpėdiniams.
Pakartotinį santuokos liudijimą civilinės metrikacijos skyrius gali išduoti tik tada, kai santuoka nenutraukta. Jeigu santuoka nutraukta, buvusio sutuoktinio prašymu, išduodamas akto įrašo nuorašas. Asmenys, norintys gauti pakartotinius liudijimus, aktų įrašų nuorašus, išrašus, kreipiasi tiesiog arba per savo gyvenamosios vietos civilinės metrikacijos įstaigą. Ši išduoda prašomus pakartotinius liudijimus tiesiog arba nusiunčia juos pareiškėjo gyvenamosios vietos civilinės metrikacijos įstaigai įteikti pareiškėjui. Gauti prašymai išduoti pakartotinį liudijimą, civilinės būklės aktų įrašai tikrinami pagal pareiškime nurodytų metų civilinės būklės aktų registravimo knygas, o jeigu tų metų knygose ieškomo įrašo nėra, tikrinami įrašai trejų metų knygose iki pareiškime nurodyto civilinės būklės akto įregistravimo laiko ir trejų metų knygose po pareiškime nurodyto įregistravimo laiko.
Jeigu civilinės metrikacijos skyriuje nėra reikiamo civilinės būklės akto įrašo, civilinės metrikacijos skyrius išreikalauja iš Lietuvos valstybės istorijos archyvo reikalingo civilinės būklės akto įrašo nuorašą arba archyvo pažymėjimą.
Prireikus gauti iš užsienio įstaigų civilinės būklės aktų įrašų nuorašus arba aktų įregistravimo liudijimus, asmenys kreipiasi tiesiogiai į užsienio valstybių įstaigas arba užpildo Užsienio reikalų ministerijos nustatytos formos anketą, kurią civilinės metrikacijos skyrius jai išsiunčia.
Už pakartotinių civilinės būklės aktų registravimo liudijimų išdavimą imama nustatyto dydžio valstybės rinkliava.
10. Valstybinė rinkliava
2008 m. birželio 25 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutarimu Nr. 607 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. gruodžio 15 d. nutarimo Nr.1458 „Dėl konkrečių valstybės rinkliavos dydžių ir šios rinkliavos mokėjimo ir grąžinimo taisyklių patvirtinimo" pakeitė konkrečius valstybės rinkliavos dydžius. Pateikiame rinkliavų dydžius už civilinės metrikacijos įstaigų teikiamas paslaugas:
1. santuokos įregistravimą - 70 litų.
2. bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka ar užsienio valstybėje įregistruotos santuokos įtraukimą į apskaitą - 21 litas.
3. civilinės būklės aktų įrašų atkūrimą, papildymą, pakeitimą, ištaisymą, išskyrus vardo, pavardės ar tautybės pakeitimą - 17 litų.
1.4. vardo, pavardės ar tautybės pakeitimą - 42 litai.
1.5. pakartotinio civilinės būklės akto įrašo liudijimo išdavimą - 9 litai.
1.6. užsienio valstybėje įregistruoto gimimo įtraukimą į apskaitą - 21 litas.
1.8. santuokos nutraukimo įregistravimo - 21 litas.
1.9. pažymos apie šeiminę padėtį, kai santuoka registruojama užsienio valstybėje, išdavimą - 21 litas.
1.10. užsienio valstybėje įregistruoto santuokos nutraukimo įskaitymą į apskaitą - 21 litas.
11.Įtraukimas į apskaitą
11.1. Užsienyje gimusio vaiko gimimo įtraukimas į apskaitą
Jei Lietuvos Respublikos piliečio vaiko gimimas jau įregistruotas kitos valstybės institucijoje, Jo tėvai privalo šį gimimą įtraukti į apskaitą jų gyvenamosios vietos Lietuvoje civilinės metrikacijos įstaigoje. Jeigu vaiko tėvai neturi gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje, vaiko gimimas įtraukiamas į apskaitą jų paskutinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje civilinės metrikacijos įstaigoje arba Vilniaus miesto civilinės metrikacijos įstaigoje. Įtraukiant į apskaitą užsienios valstybėje gimusio vaiko gimimą, turi būti pateikiamas užsienio valstybės institucijos išduotas gimimo liudijimas išverstas į lietuvių kalbą ir legalizuotas ar patvirtintas pažyma (Apostile), jeigu Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys ir Europos Sąjungos teisės aktai nenustato kitaip.
Duomenys apie vaiką ir jo tėvus gimimo įraše perrašomi iš užsienio valstybės institucijos išduoto gimimo liudijimo. Jeigu užsienio valstybės institucijos išduotame gimimo liudijime duomenys apie vaiko tėvą nenurodyti, jie įrašomi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka. Prašymas, taip pat dokumentai, reikalingi užsienyje gimusio vaiko gimimui įtraukti į apskaitą, civilinės metrikacijos įstaigai gali būti pateikti per įgaliotą asmenį, tiek per Lietuvos Respublikos konsulinę įstaigą.
11.2. Užsienyje sudarytos santuokos įtraukimas į apskaitą
Lietuvos Respublikos piliečiai užsienio valstybių institucijose įregistravę santuoką privalo ją įtraukti į apskaitą abiejų sutuoktinių arba vieno iš jų gyvenamosios vietos civilinės metrikacijos įstaigoje. Jeigu sutuoktiniai neturi gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje, santuoka įtraukiama į apskaitą paskutinės jų gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje civilinės metrikacijos įstaigoje arba Vilniaus miesto civilinės metrikacijos įstaigoje.
Užsienios valstybėje sudarytą santuoką įtraukiant į apskaitą, turi būti pateikiami:
1. Užsienio valstybės institucijos išduota santuokos liudijimas, jis turi būti išverstas į lietuvių kalbą ir legalizuotas ar patvirtintas pažyma (Apostile), jeigu Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys ir Europos Sąjungos teisės aktai nenustato kitaip.
2. Išuokos liudijimas, jei sutuoktinis anksčiau buvo sudaręs santuoką, arba buvusio sutuoktinio mirties liudijimas jeigu sutuoktinis yra našlys.
Įtraukiant į apskaitą užsienio valstybėje įregistruotą santuoką, jos pradžia laikoma užsienio valstybės institucijos išduotame santuokos liudijime nurodyta data.
Šioje rubrikoje informaciją teikia
Civilinės metrikacijos skyriaus vedėja R.Aganauskienė
