VARĖNOS RAJONO SAVIVALDYBĖ
2017 m. spalio 24 d.
 
bck
2017 spalis
fow
P
A
T
K
P
Š
S
25
26
27
28
29
30
2
6
9
23
29
1
2
3
4
5
Renginys
Posėdis
Sportas
Komitetas
Taryba
Kinas
 
s

Varėna - Europos grybų sostinė

Grybų sostinės žinios

Varėna - Grybų sostinė. Varėnos kraštas garsus išsaugota unikalia gamta ir kultūros paveldu, sveika ir saugia aplinka, netradiciniais bei miško gėrybių verslais, turizmo, pramogų ir poilsio paslaugomis.
Varėnos kraštas garsus grybingais pušynais, patrauklus gamtos įvairove ir kraštovaizdžiu, kruopščiai saugomu nuo žalingo poveikio, atviras turistams. Svarbiausias Varėnos rajono ekonominės ir socialinės pažangos pagrindas - iniciatyvūs ir kūrybingi žmonės, aktyvios bendruomenės.
Krašto visuomenė gyvena saugioje ir sveikoje aplinkoje, kurioje gerai jaučiasi ir jaunas, ir senas.
Gyvenimo ir darbo sąlygos skatina jaunus žmones pasilikti gimtinėje, o atvykstančius - čia įsikurti.
Krašte vystomiems verslams naudojami atsinaujinantys gamtos ištekliai. Patogi geografinė padėtis, išplėtota susisiekimo sistema bei turistų gausa palanki gamybos ir paslaugų verslo plėtrai.
Varėnos rajonas - puoselėjamų senųjų amatų ir tradicijų kraštas, pripažinta menininkų kūrybos vieta. Čia nuolat organizuojami kultūros renginiai, festivaliai, menininkų plenerai, pritraukiantys daug svečių iš Lietuvos ir užsienio. Gyventojai ir svečiai visada laukiami Grybų šventėse, kurios paprastai vyksta paskutinį rugsėjo šeštadienį.


 

Grybautė pagal dzūkus
(Dzūkijos nacionalinio parko informacija)

 

Grybų dygimo žemėlapis

 

DZŪKŲ VALGOMIEJI GRYBAI

 

  
Pušyninis baravykas
 Rudakepuris baravykas
 
 Smiltyninis baravykas Tikrinis baravykas

 Valgomoji voveraitė

 Aukštyn


 

 

Kaip brolis Petrulis mani grybauc mokino

 

Aš dar buvau kokių vienuolikos metų, labai norėjau grybauc eiti su Petruliu, ba jis daug grybų parneša. Mano sako: „Tu pavargsi, jis toli eina, net už raisto ar už Kepurėčių, už balė". O aš sakau, kad su niekuo neisiu, tik su Petruliu.

Petrulis vedasi grybauc mani, man linksma su juo. Aš grybo nerandu, ojis randa, tai man liūdna pasidarė. O jis žiūri į mane ir sako: „Čia man labai grybas kvepia. Ar tau, Ievuke, nekvepia?" Aš jam atsakau, kad ne. O jis vėl sako: „O man tai labai kvepia. Tu pasilenk prie pat samanų ie gerai žiūrėk". Aš pasilenkiau ir sakau, kad man kvepia nelabai, bet iš tikrųjų man visai nekvepia, bet negaliu gi sakyt: sarmata. Aš vis kvepinu samanas, o jis man vis kartoja, kad jam labai kvepia grybas. Aš bekvepindama samanas ir uždabojau grybą. O jis mano sako: „Reikia ir kvepyt, ir gerai žiūrėt, tyliai, kad jie nepasislėptų nog tavęs". O aš čiaušku iš džiaugsmo, nežinau, kas daryc. O Petrulis ir vėl man liepia kvepyt. Aš ir kvepinu, ir vėl randu. Taip ir grybavom: aš vis kvepydama einu su juo, o jis vis sustoja ir pasako, kad labai kvepia. Vis sustoja, kur netoli grybai būna išdygę, ir man sako: „Reikia žiūrėc gerai, nesiskubyc povaliau eiti, kad nespėtų nog tavęs pasislėpti. Grybai vaikų nemyli, nes vaikai rėkloja, tai jie pasislepia. Vaikai, jei grybai nespėja pasislėpt, grybus sutrypia, o jie nenori, kad juos sutryptų, jie nori, kad juos gražius parneštų namo".

Kvepydama prisirinkau pilną savo kašikucį. Parėjusi negalėjau atsidžiaugt, kiek radau, kad kai grybas kvepėjo abiem su Petruliu, aš greičiau jį radau nei Petrulis.

Kitą kartą ir vėl mani nusivedė. Aš jau biskį atsargiau vaikščiojau. Brolis mato grybą ir didelį. Jis mano pasako, kad nuo toliau kvapas eina. Sako: „Eik tį žiūrėk. Tik išvalios ir žiūrėk". Aš jau biskį atsargiau vaikščiojau.

Aš ne vieną randu, kartais ir du. Einame namo, tai paima mano kašikėlį, kai prieinam arti, duoda man, pilną prideda, kad būtų parodyc, kad pririnkau daug grybų. Aš žiūrau, jis išsilupa iš žemės grybą, dairosi, apsipjausto, ir mano apgramdo gražiai, o pjaustulius paslepia po samanom. Aš klausiu: „Kam taip darai?" Jis mano sako, kad grybai nenori, kad matytų, kur jie auga. O rytoj, kai ateisim, rasim išdygusį. Jis mane mokina, kad negalima samanas draskyti, žiūrėti po samanom, tik kur kupstukas, reikia gražiai pačiūpoti. Jei grybas, tai atkelti samanas ir paimti. Kol mokino, aš kelis grybus pirma jo radau. Aš džiaugiuosi, kad randu, o jis nusijuokia ir sako: „Tai tu jau geriau grybauni už mane. Bet dar reikia išmokti maldelę kalbėc, tai tada visada rasi".

Jis mane mokino, kad, kai išsilupi grybą, tai reikia paspjaudyt ir pasakyt: „Grybuli, būk laimingas, kad rastau daug: ir brolius, ir seseris - visą giminę". O aš klausiu, ar tėvulį ir motulę grybai turi. O brolis sako: „Jei paprašysi rasti tėvulį su motule, tai ir rasi senus grybus. Bet tada neaugs jauni, nes nebus kam auginti".

Kol mes pakalbėjom, pamokino kaip išrauti, kaip paspjaudyt, kokius žodžius pasakyc, kad laimingas būtų, ypatingai kai pirmą randi, kad geriau sektųsi ir daugiau rastum. Kaip išmokino brolelis Petrulis, tai dar ir dabar, kai pirmą grybą randu, paspjaudau, kad gerai sektųs.

Ieva Zalanskaitė - Turonienė

Iš knygos "Mardasavas" , Dzūkijos nacionalinis parkas, Marcinkonys, 1999

 

  Aukštyn


 GRYBŲ RINKIMAS

 

 Visi grybautojai turi vadovautis taisykle „nepažįstu - nerenku -palieku ramybėje".

Grybas atsargiai išraunamas į abi puses pasukant kotą. Tokiu būdu be didelių sužalojimų vaisiakūnio kotas atskiriamas nuo grybienos (grybo „šaknų"). Grybą nerekomenduojama tik nupjauti, nes per paliktą kotelį gali įsimesti puvinys, kuris ilgainiui sunaikina visą grybieną.

Draudžiama grybaujant ardyti miško paklotę, samanų ar kerpių dangą. Suardžius miško paklotę, sudžiūna ir žūsta grybiena, naudingi mikroorganizmai, pablogėja miško augalų, tarp jų ir medžių bei krūmų augimo sąlygos.

Draudžiama niokoti senus nevalgomus ir kitus nerenkamus grybus. Visi grybai yra be galo svarbūs miškui: vieni mineralizuoja dirvą, kiti padeda medžiams apsirūpinti vandeniu ir kitomis gyvybiškai svarbiomis medžiagomis.

Negalima rinkti ir prekiauti voveraitėmis, kurių skersmuo mažesnis nei 1 cm.

Negalima rinkti ir prekiauti baravykais, kurių kepurėlių; skersmuo mažesnis nei 1,5 cm.

Nepaisant nustatytų minimalių renkamų voveraičių ir baravykų dydžių, kiekvienas save gerbiantis grybautojas nerenka mažų grybų, o palieka jiems galimybę suaugti ir išbarstyti sporas.

Saugokime mišką, neterškime gamtos, namie juk nešiukšliname.

Jo didenybė Baravykas X-asis


Aukštyn

varena.lt paskelbtą informaciją galima naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur tik nurodžius varena.lt interneto svetainę kaip šaltinį.
senrude
s
Grįžti į pradinį puslapįEl. paštas
Apklausa

Ar reikėtų pertvarkyti eismą Varėnos miesto Vytauto gatvėje, vietoje dviračių juostų, įrengiant dviračių taką?

 
 
 
s

Savivaldybės biudžetinė įstaiga, Vytauto g. 12, 65184 Varėna, tel. (8 310) 31 500, faks. (8 310) 51 200, el.p. info@varena.lt.
 Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188773873

s

Sprendimas: Fresh Media
Naudojama EasyWeb 3.0 sistema