VARĖNOS RAJONO SAVIVALDYBĖ
2014 m. liepos 24 d.
bck
2014 liepa
fow
P
A
T
K
P
Š
S
30
1
4
5
9
10
11
15
17
18
19
20
22
23
25
26
29
30
1
2
3
Renginys
Posėdis
Sportas
Komitetas
Taryba
Kinas
 
s

2009 m.

Kalėdos pasieny

Kalėdų šventės Kabelių vaikams šiais metais kitokios nei visuomet.Ir ne todėl, kad gruodžio 19 d.pats Kalėdų senelis su penkiais pagalbininkais beldėsi į duris ir negailėjo vaikams dovanų, bet todėl, kad gruodžio 29 d.šventes  teko švęsti neįprastoje vietoje - Kabelių pasienio užkardoje...
Senuosius metus kitaip baigė ir pasieniečiai.Pirmą kartą užkardoje lankėsi pareigūnų šeimos nariai, galėję apžiūrėti pastatą ir pabendrauti su užkardos darbuotojais, dalyvauti šventėje.
Kabeliškiai ir pareigūnams, ir jų šeimų nariams parengė rimtą užduotį -  žaidimą „Ką tu man padovanosi".Kiekvienas šventės dalyvis žaidime ne tik kitam ką nors dovanodavo, bet ir pats sulaukdavo kuklios  dovanėlės su linksmu, dažnai eiliuotu palinkėjimu: vienas gaudavo šaukštą, kitas - morkų maišelį, o kitam pakliūdavo ir višta, dedanti auksinius kiaušinius...
Atsidėkodami už programą, o tiksliau už buvimą kartu, pasieniečiai pakvietė paragauti kiškio vaišių: gardaus pyrago, vaisių, saldainių ir kitų gardumynų.   
 

Naujųjų Metų žiburėlis

Kalėdos yra šeimos šventė, o Naujieji lyg ir apleista šventė, ypatingai vienišiems. O, kad to nepajustume šiais metais Kaniavos laisvalaikio ir pramogų centro durys buvo atviros visiems bendruomenės nariams. Į kalėdinį žiburėlį, nepaisant šaltuko, atskubėjo didelis būrys dalyvių.

 
Naujųjų metų žiburėlis buvo įspūdingas tuo, jog visi tą vakarą už rankučių susikibę kartu galėjo sutikti Naujuosius 2010 metus. Kaimiška muzika, žaidimai, dainos, šokiai, vaidinimai apjungė visus bendruomenės narius. Šventė tęsėsi per naktį ir kiekvienas sugrįžęs į namus parsinešė saujelę gėrio, šilumos, linkėjimų ir šventinę nuotaiką.


Kalėdų šventė Kaniavos seniūnijoje

Kalėdų Senelio vizitas nudžiugino ir Kaniavos seniūnijoje gyvenančius mažuosius gyventojus, kurie ištisus metus rašė laiškučius, kad tik neužmirštų Kalėdų Senelis. Rogių čežėjimas, barškulių skambėjimas neleido miegoti nei mažiems, nei dideliems. Sniege likę pėdsakai bylojo, jog Kalėdų Senelis stengėsi aplankyti visus visus mažus vaikučius, o kartu tėvelius ir senelius. Stebuklinga koncertine programa su muzikantais, nykštukais, besmegeniais, snieguolėmis, kiškučiais džiaugėsi ir kaimo vaikučiai, ir tėveliai. O  Kalėdų Senelis  už gerus praėjusių  metų nuopelnus stengėsi atsilyginti saldainiais. Pasak mažųjų, patys skaniausi saldainiai būna „iškepti tik per Kalėdas". Savo vizitą Senelis užbaigė tik vakarop, patenkintas džiaugėsi, jog mielai jį vaikučiai sutiko.



Varėnoje įžiebta Kalėdų eglė


 Gruodžio 11 d. į Savivaldybės aikštę mažus ir didelius Varėnos miesto, rajono gyventojus subūrė Kalėdų eglės įžiebimo šventė. Čia kartu su angelu ir pasiklydusiu zuikiu visi vaikai laukė atvykstančio Kalėdų senelio. Kad laukimas neprailgtų, susirinkusiuosius linksmino zuikučiai, angeliukai ir nykštukai, dainavo Milita. Ilgai lauktas Kalėdų senelis atvyko labai neįprasta transporto priemone - jį atvežė automobilių sporto klubo „Autoakimirka" automobilis. Senelis ateinančiais metais linkėjo susirinkusiems būti geriems, doriems, svajonių išsipildymo.
Visus varėniškius su artėjančiomis šventėmis sveikino ir Varėnos rajono savivaldybės meras Vidas Mikalauskas.
Kartu su seneliu jiedu bandė įžiebti Kalėdų eglutę tardami stebuklingą burtažodį, bet nesėkmingai. Tik susirinkusiems vienbalsiai tris kartus ištarus jį, eglutė sužibo šventinėmis švieselėmis, o ant galvų iš dangaus pabiro „sniegas".
Angelas padėkojo visiems į šventę susirinkusiems, dainavusiems vaikams ir palinkėjo laimingų 2010-ųjų Tigro metų.

 


Susiedai Vilkiaucinyje

2009 m. lapkričio 21 d. Vilkiautinio laisvalaikio ir pramogų centre vyko tradicinis jau ketvirtus metus vykstantis  Merkinės seniūnijos etnografinių ansamblių suėjimas „ Pas susiedus". Etnografiniai ansambliai kiekvienus metus renkasi vis pas kitus susiedus . Saviveiklininkus sveikino Vilkiautinio kaimo bendruomenės pirmininkė Aldona Zubrienė ir Liškiavos pagr. mokyklos direktorė Vita Barišauskienė. Renginyje dalyvavo Varėnos rajono savivaldybės meras Vidas Mikalauskas, Varėnos rajono mero pavaduotoja Regina Svirskienė, Varėnos kultūros centro vyr. etnografė Lina Būdienė, Merkinės seniūno pavaduotojas Petras Žėkas. Varėnos rajono savivaldybės meras Vidas Mikalauskas džiaugėsi, jog kaimuose dar gyva etnokultūra ir susirinko gausus būrys saviveiklininkų. Varėnos rajono mero pavaduotojai Reginai Svirskienei patiko etnografinių ansamblių koncertas, dėkojo kultūros darbuotojams už nuoširdumą ir triūsą. Koncertavo Merkinės LPC etnografinis ansamblis, vadovė Laima Jakštienė, Kibyšių LC etnografinis ansamblis, vadovas Tautvydas Prieskienis, Panaros LPC etnografinis, vadovė Onutė Marcinonienė , Vilkiautinio LPC etnografinis ansamblis, vadovė Jurgita Česnulevičienė, grojo ir žiūrovus šokti kvietė kaimo kapela „ Senas sodžius" iš Kibyšių kaimo, vadovas Tautvydas Prieskienis. Po koncerto svečiai, žiūrovai ir dalyviai bendravo vakaronėje, kurios metu smagiai grojo kapela „ Senas sodžius". Vilkiautinio laisvalaikio ir pramogų centro direktorė dėkojo renginio rėmėjams Varėnos rajono savivaldybei, Vilkiautinio kaimo bendruomenei ir visiems prisidėjusiems prie renginio organizavimo, mokytojai Marijonai Gervelienei už puikias dekoracijas, dalyviams buvo įteikti suvenyrai-angeliukai. 

 


„Susiedų" subuvimas" Gudžiuose

Varėnos seniūnija ne tik didžiausia rajone, bet ir gausiausia kultūrinėmis įstaigomis. O šios turi nemažai meno mėgėjų kolektyvų, kurie renkasi į repeticijas, dainuoja, šoka, groja, vaidina, dalyvauja vietiniuose, rajoniniuose, respublikiniuose renginiuose. Gudžių laisvalaikio ir pramogų centro darbuotojoms jau seniai kirbėjo mintis sukviesti į būrį Sarapiniškių, Senosios Varėnos, Perlojos ir Nedzingės kultūros darbuotojus su norimais kolektyvais bendram koncertui ir pasibuvimui. Norėjosi, kad seniūnijos saviveiklininkai artimiau susipažintų, pabendrautų, pasižiūrėtų vieni kitų programų, saviškes parodytų, gal ko nors ir pasimokytų.
2009 m. lapkričio 21 d. ir įvyko Gudžiuose tokia šventė. Nors pusei susiedų kelią pastojo gripas, kita pusė vis gi atvažiavo. Šventėje dalyvavo Varėnos rajono meras V.Mikalauskas, Varėnos rajono savivalgybės švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjo pavaduotoja kultūrai R.Svirskienė, Varėnos seniūnijos seniūnas J.Balevičius. Dalyviai   ir svečiai apžiūrėjo rankdarbių parodą, kurioje buvo eksponuojama audėjų Liudvikos Ščiglinskienės ir Onos Sinkevičienės austos lovatiesės, užuolaidos, rankšluosčiai, Marytės Ščiglinskienės ir Onos Laipienienės nertos staltiesėlės, skraistės, skaros, taip pat kitų autorių atlikti nėrimo bei siuvinėjimo darbai.
Susirinkusiųjų laukė nuotaikingas koncertas, kuriame dalyvavo jumoro grupė iš Nedzingės, kaimo kapela iš Perlojos, Gudžių moterų vokalinis ansamblis bei moterų šokių kolektyvas. Visi taip linksminosi, kad sukėlė Girinės bobulės susidomėjimą. Ši atvyko pasižiūrėti ir, patyrusi kas čia dedasi, įpareigojo perlojiškius kitąmet suorganizuoti tokį subuvimą, įteikė jiems ,,mokytą pelėdą", kad ši , apsukusi ratą per seniūnijos kaimus po keturių metų vėl sugrįžtų į Gudžius. Šventės pabaigoje rajono savivaldybės bei seniūnijos atstovai pasveikino ilgametę Gudžių laisvalaikio ir pramogų centro folklorinio ansamblio dalyvę Petronėlę Truncienę su artėjančiu jubiliejumi.


„Rudenėlis atėjo" į Panaros kaimą

Lapkričio 14 d. Panaros laisvalaikio ir pramogų centro derliaus šventė „Rudenėlis atėjo" subūrė įvairaus amžiaus kaimo gyventojus. Taip pat renginyje dalyvavo Varėnos rajono savivaldybės meras Vidas Mikalauskas, Varėnos kultūros centro direktorės pavaduotojas kultūrinei veiklai Marius Galinis, Merkinės seniūnijos seniūnas Gintautas Tebėra, Liškiavos parapijos rezidentas, kunigas Mindaugas Puidokas. Šventės vedėjų Loretos Česnulevičiūtės ir Vaidos Berštaitės rudenišką poeziją papildė jaunųjų dainininkių Ronetos Saveiskytės, Martynos Motiejūnaitės dainos. Vėliau akordeonu grojo Gytis Česnulevičius, liaudies dainomis žiūrovus džiugino Panaros etnografinio ansamblio dainininkės. Rajono meras džiaugėsi, kad į renginį susirinko daug bendruomenės narių, jame dalyvavo jaunimas ir vaikai, dėkojo Panaros LPC darbuotojams už gerai paruoštą šventę. M. Galinis, G. Tebėra ir kunigas M. Puidokas linkėjo centro darbuotojams, bendruomenės nariams nepristigti energijos ir noro burti kaimo bendruomenę, daryti gerus darbus. Panaros laisvalaikio ir pramogų centro direktorė Ona Bubnelienė padėkojo renginio rėmėjams - Žeimiuose kaimo turizmo sodybą kuriančiam E. Turauskui, Panaros pilnų namų bendruomenės atstovams R. Jakubonienei ir L. Mituzui, Panaros parduotuvės savininkei R. Raugalienei, verslininkui A. Motiejūnui, ir įteikė jiems  suvenyrus. Vakaronės metu susirinkusieji šoko, dainavo, bendravo ir vaišinosi ekologiška Pilnų namų bendruomenės paruošta arbata. Juos linksmino Venciūnų kaimo kapela „Sodžius".

 


Bobų vasaros belaukiant...

Per gaidžio žingsnį vis diena trumpėja,
Rytais virš pievų suboluoja rūkas.
Laukuos voratinklius plazdena vėjas.
Skubri gyvenimo tėkmė lėtėja.
Raudonos kekės ant šermukšnių supas.
Šiais  Marijos Inkrataitės - Blažulionienės žodžiais spalio16d. prasidėjo šventinis renginys „Atsikvėpkim po rudens darbų" Dubičių laisvalaikio centre. Renginyje dalyvavo rajono meras V. Mikalauskas, Kaniavos sen. Seniūnė J. Pavilonienė, Dubičių parapijos klebonas E. A. Markauskas. Pirmą kartą Dubičiuose svečiavosi ir savo nuotaikinga programa žiūrovus linksmino liaudiškos muzikos kapela „Varėniai" (vadovė M. Dancevičienė).
Į šventiškai pasipuošusią salę sugužėjo kaimo gyventojai. Jiems savo liaudies dainas dovanojo atsinaujinęs kaimo folklorinis ansamblis. Jaunosios kaimo dainorėlės Vida ir Vaida Markevičiūtės, lankančios Varėnos muzikos mokyklą, visus sužavėjo savo dainomis.
Dubičių kaimo moterys skaitė savo kūrybą. Ji buvo įvairi:  nuo Irenos Malmygienės lyriškos ir nostalgiškos poezijos iki ironiškų Bronės Pranevič eilių apie politiką ir kaimo vyrus. O bibliotekininkė ir bendruomenės pirmininkė Regina  Lukoševičienė poemoje „Apie Dubičius" pavaizdavo kaimo žmonių džiaugsmus ir rūpesčius. Poemą baigė linkėdama:
Krizė šiandien Lietuvoj
Palietė ne vieną,
Bet svarbiausia neįleisti
Jos į savo sielą.
Įpusėjus programai, buvo pagerbta ir pasveikinta vyriausia bendruomenės narė Malvina Jankavičienė (90 m.) ir jauniausias kaime - Arnas Perovas (2mėn.).
Padėkos įteiktos V. ir V. Krakevičiams už gražiausiai tvarkomą sodybą kaime, bei klebonui E. A. Markauskui už paramą rengiant kaimo šventes ir rūpinimąsi bažnyčios atnaujinimu.
Šventinis vakaras tęsėsi nuoširdžiu kaimo žmonių ir svečių bendravimu prie arbatos puodelio, skanaujant mero dovanotą pyragą.
Renginį rėmė Varėnos rajono savivaldybė.

„Grūda"

Kiekviena Dzūkijos vietovė gali pasigirti įspūdinga istorine praeitimi. Archeologų teigimu, mūsų regione glūdi seniausios valstybės  šaknys: čia randamos akmens amžiaus gyvenvietės, o titnaginių antgalių ir kitų įvairių akmeninių įrankių smėlis atidengia ir 21 a. smalsuoliams. Ne tik smėlėtoji Dzūkijos žemė, bet ir per tūkstantmečius saugomas baltiškas žodis, išsiliejęs daininga melodija ar sudėtingu vietovardžio šifru, viliodamas praskleidžia būties ir istorinės paslapties šydą .
Spalio 17 -18 d. Kabelių laisvalaikio centre susirinkęs Kabelių ir Vilkiautinio kaimų jaunimas į Varėnos rajono savivaldybės finansuotą edukacinę-kūrybinę stovyklą „Gūda" be didelio vargo paliudijo savo giminystės ryšius. Kabeliškiai, gyvendami seniausioje baltiškoje žemėje (Kabelių apylinkėse daugiau nei trys dešimtys akmens amžiaus gyvenviečių) ,kurios gyventojai šimtmečiais vertėsi žvejyba ir medžiokle, džiaugsmingai priėmė svečius, atvykusius iš kaimo, kurio vyrai irgi turėjo verstis medžiokle. O juk Vilkiautinio pavadinimo darybinė reikšmė rodo, kad kaime turėtų gyventi drąsūs ir labai protingi žmonės, galintys nukauti vilką, kuris įvairiose kultūrose buvo ne tik gerbiamas, bet ir demonizuojamas.
Jaunimas, susiskirstęs į kelias komandas, turėjo galimybę susipažinti: papasakoti ne tik apie save, bet ir savo pasakojime pavartoti lietuvių liaudies priežodį. Jaunimo kalba, su įpintu priežodžiu, išsyk tapo gyvesnė ir šmaikštesnė.
Laisvalaikio centre keli  titnagai atkreipė svečių dėmesį. Titnago cheminės savybės, šio akmens  naudojimas buityje, mitologinės sakmės -tarytum maloni atskleista paslaptis apie tai, kas visada šalia, bet nepastebima. Jaunimas, išklausęs mitologines sakmes apie ypatingą galią turinčius akmenis, apie miškuose gyvenančias laumes, gavo pirmąją užduotį - surasti laimės amuletą per gerą pusvalandį. Eidami Kabelių užkardos link, pakelėse jaunuoliai kėlė įvairių spalvų akmenukus-baltus, rudus, juodus, margus - tokia titnagų spalvinė gama. Kai kam iš tiesų pavyko surasti kiaurai skylėtą akmenuką.
Titnagas buvo tik teminė įžanga, o Lietuvos valstybingumą simbolizuojanti Kabelių užkarda švietė savo apžvalgos bokštu vos už kelių žingsnių. Įžengus į užkardos teritoriją susiliejo istorija - senieji  akmens amžiai ir Lietuva šiandien.
Vilkiautinio vaikinai -jauni, gražūs, atletiški -domėjosi pasieniečio darbu. Merginoms turbūt įdomiau buvo stebėti aplinką, užsiropšti ant keturračio, stebėti pareigūnus.
Išėjus iš užkardos  žvyrkelis vedė į Ašašninkus. Kaimo pakraštyje  rudeniškose  kapinaitėse  gandralizdis buvo jau tuščias-be vėlių sargo.  Pagoniškuosius  reliktus galima buvo įžvelgti stebint ne tik gandralizdį kapinėse, bet ir bene ryškiausią medžio -ąžuolo ir liepos -kultą. Architektūriniai sprendimai stebino visus. Ant keturių akmenų guldomi sienojai, išdavė paslaptį, kad dzūkai „biedni akmenų" , o pačius pamatus atstoja kulbės, virš kurių klojamas pats sakingiausias, storiausias medžio sienojas. Aplankytas ir pats Grūdos ežeras, iš kurio teka siauras upeliukas  per Darželius, Marcinkonis, kukliai įsiliejantis į Merkį. Grįždami į Kabelius jaunimas nekantravo sužinoti, į kuriuos namus atvažiuoja krepšininkas Žydrūnas Ilgauskas, kodėl 80 -metės senutės -aistringos krepšinio gerbėjos.
Pavargę, bet laimingi nuo atradimų, juokų ir šmaikštavimo, edukacinės -kūrybinės stovyklos nariai sėdo pietauti. Norėjosi  ne valgyti, bet ir sužinoti daugiau, atrasti giminystės ryšių, pasidžiaugti jais.
Po pietų - dialektologinė paskaitėlė apie Ašašninkų šnektą ir praktinės užduotys. Ne vienam smagu sužinoti, kad jotvingiai -seniausioji gentis-neturėjusi š, ž. Kai vienas Vilkiautinio bernelis užtraukė dainą ašašninkų šnekta be jokių pastangų, teko ne vienam ir rankom iš džiaugsmo suploti. „Kai as mazas buvau, sile ozus ganiau,"-džiaugėsi naujomis žiniomis vilkiautiniškis. Apie hiperkorekciją  ir metatezių dažnumą, priebalsių k, g ir d, t painiojimą šnektoje buvo gal ir įdomu klausyti, bet sudėtinga suprasti pačios kalbos norą išlikti, neišnykti.
Dainingas tonas, išgautas Ašašninkų šnekta, viliojo dainuoti. Jaunimas su džiaugsmu dainavo dainą ne per „Ašašnykų kaimelį", bet „Per Vilkiaucinio kaimelį vynelio upelis tekėjo..." Vilkiautiniškiai apgailestavo, kad jų kaimo populiarumą nustelbia Liškiava, todėl ši liaudies daina buvo dainuojama su pasididžiavimu.
Laiudies žaidimai ir rateliai jaunimą dar smagiau nuteikė. Pasirodo, kad kai kurie rateliai veikia nė kiek ne prasčiau nei šiuolaikiški jaunimo pasilinksminimo būdai.
Vilkiautinio jaunimas prieš pačias Vėlines rengiasi surengti šventę, kurioje atgis mitologinės būtybės: laumės skalbėjos, audėjos ar verpėjos, miško laumės -vyrų viliotojos, pinčiukai ir kiti mitologiniai personažai. Šventėje , be abejonės, garbinga vieta teksianti ir kelių tūkstančių amžiaus titnagui, kuris turės magišką  meilės ir laimės galią, o galbūt  ne vienam teksią pamatyti titnaginę laumės širdį.
Vėlų vakarą Vilkiautinio jaunimas išvažiavo namo pilnas naujų idėjų. Kitądien  Kabelių vaikai išvyko rinkti medžiagos apie savo kraštą. Galbūt kitų metų edukacinei kūrybinei folkloro stovyklai „Grūda"...

JAUNŲ ŽMONIŲ ATRADIMAI MARCINKONYSE

Spalio 3 - 4 d. Marcinkonyse pynėsi senolių prisiminimai ir jaunų žmonių atradimai ieškant linksmo, gyvo tradicinio šokio ir skambios dainos.
Grupė jaunų žmonių iš Varėnos apylinkių  ir kitur vyko į Marcinkonis susipažinti su senosiomis šokių, dainų, ratelių tradicijomis, kurias pamažu užmiršta, palieka nuošaly šiuolaikinis žmogus. Per tris tradicinių  šokių stovyklos dienas  jaunimas  mokėsi tradicinio Marcinkonių kadrilio, ratelių bei dainų, kurie lydėjo kaimo žmones visą gyvenimą, kurie ir dabar gyvi  jų atmintyje...    
Įdomūs buvo ir pokalbiai su senoliais. Pirmąją stovyklos dieną Marcinkonių senoliai sudomino pasakojimais apie tuometinius šokius, jaunimo pasibuvimus. Stovyklos dalyviai nustebo išgirdę pasakojimus apie porų kambarėlį, kur berneliai nesibijodavo užkalbinti, pabučiuoti merginas, apie išlydėtuvių maršą, su kuriuo buvo išvejama nesutikusi šokti mergina ar vaikinas. Po pokalbių prasidėjo šokio pamokos. Armonikieriui Pranui Ulbinui užgrojus pirmuosius akordus, ir jauni, ir seni stojo porom šokti Marcinkonių kadrilio. Ne iš pirmo karto išėjo jį sušokti, sudėtingas šokis, bet išmokus apėmė nepaprastas džiaugsmas išsaugojus dar vieną gražų, nykstantį, lietuvišką šokį... Po siautulingų šokių Marcinkonių laisvalaikio ir pramogų salė suskambo graudžia, skambia, dzūkiška daina, kuri anksčiau ir darbus palengvindavo, ir žmogui dūšią nuskaidrindavo... 
Kitą dieną vyko popietė su Margionių kaimo moterimis. Jos pasakojo apie pirmuosius Margionių klojimo teatro spektaklius, dainavo šio teatro režisieriaus Juozo Gaidžio sukurtas dainas, kurios tapo labai artimos ir pačiam Margionių kaimui, o viena iš jų virto net kaimo himnu. Taip pat dainavo vestuvines dainas: skirtas svočiai, piršliui, vestuvių muzikantams... Šeštadienio vakarą vyko vakaronė su studentų ansambliu „Linago". Dalyviai šoko jau žinomus, ir mokėsi naujų tradicinių šokių.
Dalyvių nuotaikos nesugadino nei šalta nakvynė sporto salėje, nei žvarbus rudeniškas oras, o džiugino nauji atradimai ir potyriai pačiam prisilietus prie to, ką gražaus mums palieka senasis kaimas...

Mano kaimas - mano pradžia

Graži ir nuotaikinga kaimo šventė , skirta Lietuvos vardo tūkstantmečiui paminėti, vyko Sarapiniškėse. Šventę organizavo Sarapiniškių LPC ir Sarapiniškių kaimo bendruomenė. Iš daugelio į šventę kviestų svečių , atvyko tik  visada kaimo renginiuose dalyvaujantis Varėnos seniūnas Juozas Balevičius su žmona. Jis padėkojo Sarapiniškių LPC folkloro kolektyvui už gražų pasirodymą rajono „Grybų šventėje" ir padovanojo didelį pyragą šventiniam stalui.
Šventė prasidėjo ryte sportinėmis varžybomis. Puodžių, Žilinų ir Sarapiniškių kaimų bendruomenių sportininkai liejo prakaitą kovodami dėl prizinių vietų krepšinio, virvės traukimo, svarsčio kilnojimo ir kitose rungtyse. Pirmąją vietą krepšinio varžybose laimėjo  komanda UAB „Rainys" iš Žilinų. ,antrąją vietą laimėjo Sarapiniškių kaimo komanda, o trečioji vieta atiteko „Bosams" iš Puodžių.  Virvės traukimo rungtyje Sarapiniškių komanda iškovojo pirmąją vietą, antroji atiteko Puodžių komandai , o Žilinų komanda liko trečioje vietoje. Po varžybų visi šventės dalyviai ir žiūrovai rinkosi į Sarapiniškių bendruomenės salę. Čia buvo surengta didelė rankdarbių paroda. Visus sudomino pradedama ruošti kaimo seklyčia. Joje išeksponuota Sarapiniškių kaimo istorija dar nuo daraktorinių mokyklų pradžios, bei nuotraukose įamžintos kultūrinio gyvenimo akimirkos, sudomino ne vieną šventės dalyvį.Gražios  rudeninių gėlių puokštės, didžiausios užaugintos daržovės ir iš  jų padarytos įvairios  kompozicijos labai pagyvino šventę.
„Gero ūpo" koncertą žiūrovams parodė Sarapiniškių LPC folkloro kolektyvas ir Puodžių kaimo bendruomenės moterų ansamblis. Žiūrovai turėjo galimybę garsiai plodami, trepsėdami ir patys dainuodami, nuspręsti kuris iš dainuojančių kolektyvų taps nugalėtoju. Laimėjo Puodžių kaimo bendruomenės moterų ansamblis ir gavo prizą.
Vakaronės metu visi dainavo, šoko ir vaišinosi  kaimišku pyragu ir sūriu.
Šventė baigėsi jau vakarop. Visi skirstėsi laimingi, kad galėjo pabendrauti su savo kaimo  ir  kaimyninių bendruomenių žmonėmis.

Grybų šventėje - grybų, kultūros ir kulinarinio paveldo, linksmybių ir svečių gausa


 Varėnoje nušurmuliavo keturioliktoji Grybų šventė. Pati didžiausia Varėnos krašto šventė grybautojų, surinktų grybų, gausybės svečių iš Lietuvos ir užsienio, linksmybių ir dzūkiškų gėrybių skaičiumi Varėną vienai dienai pavertė didmiesčiu. Šiemetė šventė - vienas iš ciklo „Tūkstantmečio aidai Varėnoje" renginių. Išpopuliarinusi ne tik nuo seno Varėnos krašto žmonių pragyvenimo šaltiniu tapusių grybų vardą, bet ir savo iki šiol šiame šalies kampelyje tebegyvuojančius ir puoselėjamus senuosius dzūkų amatus ir verslus bei tradicijas, ji turi pretenzijų vadintis tarptautine švente, nes kasmet sulaukia nemažai svečių ne tik iš visos Lietuvos, bet ir iš užsienio šalių. Šiemet organizatoriai visų šventės svečių dėmesį atkreipė į išsaugotas dzūkų tradicijas, papročius, amatus, kulinarinį paveldą. Išpuoštuose seniūnijų kiemeliuose visą dieną koncertavo saviveiklininkai, buvo demonstruojami senieji dzūkų amatai ir verslai: verpiama, audžiama, liejamos žvakės, verdamas degutas, kalama geležis, pinami šiaudiniai dirbiniai, krepšiai iš balanų ir šaknų... Šių čia pat vietoje sumeistrautų gaminių buvo galima nusipirkti, o demonstruojamų amatų - ir pasimokyti. Senieji dzūkų buities ir darbo rakandai senienų turguje dairėsi naujų šeimininkų. Visa šventė kvepėjo dzūkiškais valgiais - kas norėjo, jų galėjo vietoje paskanauti arba nusipirkti lauktuvėms.
Šventė, tradiciškai prasidėjusi septintuoju Lietuvos grybavimo čempionatu Varėnos rajono savivaldybės mero taurei laimėti grybinguose Marcinkonių kaimo miškuose, iki vėlaus vakaro tęsėsi daugybe renginių Varėnos miesto parke. Makavykų, Baravykų, Voveraičių ir kitose „grybiškose" gatvelėse nuo ryto iki vakaro buvo neįmanoma prasilenkti. Iš pat ryto nusiteikti šventiškai ragino ir nuotaikingai koncertavę kolektyvai. Į miesto parką plūste plūdo varėniškiai ir svečiai. Šventės atidarymo metu Varėnos rajono savivaldybės meras Vidas Mikalauskas pasidžiaugė, kad „ši šventė - drauge ir derliaus šventė, kurioje galima pamatyti, kokį puikų derlių išaugino darbštūs dzūkai. Jūsų visų, mūsų rajono žmonių, darbas įsipina į gražų šventės vainiką. Esu dėkingas visiems, gausinantiems mūsų aruodus, sugebantiems išlaikyti senuosius papročius. O šventės svečiams linkiu geros šventės ir ištvermės aplankyti visų seniūnijų kiemelius, kuriuose gausu per šimtmečius išsaugoto kultūrinio ir kulinarinio paveldo. Būkite kaip namuose",-svetingai kvietė rajono vadovas. Didžiausia Varėnos krašto švente ir dzūkų vaišingumu bei tebepuoselėjamais senoviniais amatais buvo sužavėti šiemet gausiai dalyvavę ambasadoriai ir ambasadų darbuotojai. Seimo narys Vytautas Bogušis, atkreipdamas visų dėmesį į tai, kad Grybų šventėje dalyvauja itin gausus būrys iš diplomatinio korpuso, pasiūlė kitąmet organizuoti pasaulinio masto grybavimo čempionatą.
JAV ambasados antrasis sekretorius Timothy P. O'Connor šmaikštavo, kad jo žmonai taip patikusi šventė ir valgiai iš grybų, jog ji pažadėjo, kad jų šeima iki pavasario kasdien valgys grybus.
Kinijos Liaudies Respublikos J.E. nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius Mingtao Tong sakė, jog jam pasisekė pirmą kartą atvykti į Varėną būtent tada, kai čia vyksta pati gražiausia krašto šventė. Kazachstano Respublikos nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius J.E. Galymzhan Koishybayev, varniškius pasveikinęs lietuviškai, sakė, jog nors šventėje dalyvauja ir pirmą kartą, tačiau dirbdamas Lietuvoje, jau ne sykį girdėjo apie nuostabų Varėnos kraštą ir dar nuostabesnius jo žmones. Šventėje dalyvavo ir sakė likę ja sužavėti Prancūzijos Respublikos nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius J.E. Francois Laumonier, Gruzijos nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius J.E. George Kerdikoshvili, Baltarusijos nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius J.E. Vladimir Drazhin, Ukrainos ambasadoriaus patarėjas Sergii Popyk su šeimomis. Šiųmetėje šventėje linksminosi žemės ūkio viceministras Mindaugas Kuklierius, atsivežęs kolegas iš Olandijos Žemės ūkio ministerijos, Seimo Pirmininko pavaduotojai Virginija Baltraitienė ir Algis Kašėta, nemažai Seimo narių ir politikų, Alytaus apskrities savivaldybių atstovai, svečiai iš miestų-partnerių, kuriuos su varėniškiais sieja ne vienerių metų draugystė, kiti garbūs svečiai. Su puikiai organizuota švente Lietuvos savivaldybių asociacijos ir visų šalies savivaldybininkų vardu Varėnos rajono savivaldybės merą ir drauge visus varėniškius sveikino Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas, Druskininkų miesto meras R.Malinauskas.
Aštuonių rajono seniūnijų, Alytaus apskrities savivaldybių, Varėnos technologijos ir verslo mokyklos ir kituose kiemeliuose vyko nuotaikingi koncertai, kiemelių šeimininkai demonstravo krašto tradicijas, papročius, o į jų kiemelius užklydusius vaišino tradiciniais dzūkiškais skanėstais: grikine „babka", sūriu, namine duona, kitais gardumynais. Nors šiemet Varėnos krašto miškai nedosnūs grybautojams, tačiau grybų valgių ant dzūkų stalų, kaip ir grybavimo čempionate, tikrai netrūko. Varėnos moksleivių kūrybos centro kiemelyje tądien buvo įsikūręs „Meistrų miestas". Kiekvienas šventės dalyvis turėjo gerą progą pamatyti ir pats išbandyti, kaip dirbama iš medžio, molio, piešiama, kuriamos žolynų kompozicijos. Varėnos dailės studijos „Kadagys" kiemelyje buvo galima įsigyti moksleivių sukurtų medžio dirbinių.
Grybininkų kiemeliuose buvo galima ne tik paragauti, bet ir nusipirkti grybų ir uogų, Druskininkų, Valkininkų, Varėnos urėdijų kiemeliuose - susipažinti su turistiniais ir rekreaciniais objektais. Nuo pat ankstyvo ryto medžio drožėjų varžytuvėse „Dzūkelis" dalyvavę keturi profesionalūs Lietuvos skulptoriai savo dirbinius sėkmingai pardavė popiet vykusiame aukcione. Dėl jų varžėsi ir politikai, ir vietiniai verslininkai. Dalis iš aukciono metu surinktų lėšų tradiciškai skiriama labdarai. Brangiausiai - už 1000 litų - parduota skulptoriaus iš Kalvarijos Antano Lastausko sukurta skulptūra „Tango". Sauliaus Lampicko iš Alytaus sukurta skulptūra „Atskrido paukščiukas" sėkmingai parduota už 850 Lt. Šiemet organizatoriai atsižvelgė į senąsias dzūkų tradicijas perimantį ir puoselėjantį jaunimą, todėl lėšos už šias dvi skulptūras atiteko Nedzingės vaikų folkloro ansambliui „Piemenukai" ir Senosios Varėnos A. Ryliškio vidurinės mokyklos vaikų folkloro ansambliui „Serbenta". Sėkmingai parduota Prano Petronio iš Vilniaus skulptūra. Skulptoriaus iš Naujasodės Antano Česnulio skulptūrą „Aš jau vyras" įsigijo Varėnos rajono savivaldybės meras Vidas Mikalauskas.
Aukciono metu taip pat buvo renkamos lėšos, kurios padovanotos Karpiškių žvėrynėlio savininkui Broniui Jurgelevičiui.
Pagrindinėje scenoje šventės dalyvius linksmino kolektyvai iš visos Lietuvos. Visą dieną trukusias linksmybes vainikavo Irenos Starošaitės ir Žilvino Žvagulio koncertas.
Tad tądien linksmybių ir įspūdžių netrūko nei dideliems bei mažiems varėniškiams, nei gausiems miesto svečiams.

Septintasis grybavimo čempionatas nenuvylė nei organizatorių, nei dalyvių


 Nors šiemet Varėnos krašto pušynėliai pernelyg nelepino grybų gausa, tačiau paskutinį rugsėjo šeštadienį Marcinkonių kaime įvykęs septintasis grybavimo čempionatas nenuvylė nei organizatorių, nei gausaus būrio dalyvių. Šiemet dėl Varėnos rajono savivaldybės mero įsteigtos taurės varžėsi 43 komandos iš įvairių Lietuvos regionų - iš viso 172 grybautojai.
Čempionato nugalėtojais jau ketvirtą kartą tapo ir tradicinę mero įsteigtą bei keramiko Petro Pretkelio sukurtą juodosios keramikos taurę į namus išsivežė grybautojų komanda „Krembliai" iš Paluknio. Įžanginė Grybų šventės dalis - Lietuvos grybavimo čempionatas - jau turi tradicijas. Šiemet jis pirmą kartą vyko grybinguose Marcinkonių kaimo miškuose ir, kaip ir kasmet, suviliojo daugybę grybautojų bei šiaip smalsuolių. Į pušynėlius įsisiautę Marcinkonys dar skendėjo ryto miglose, kai vyriausiajam čempionato teisėjui, Varėnos rajono savivaldybės mero pavaduotojui Alvydui Valeišai septintą valandą davus startą, azartiškiausius grybautojus į mišką palydėjo ne tik sirgaliai, bet ir šaunūs muzikantai.
Po trijų valandų visi grybautojai sėkmingai grįžo su pilnomis pintinėmis, iš viso pririnkę beveik pusę tonos grybų. Atsižvelgę į negausų grybų derlių, organizatoriai leido rinkti visus valgomus grybus, išskyrus ūmėdes. Čempionato nugalėtojais jau ketvirtą kartą tapo ir tradicinę mero įsteigtą ir keramiko Petro Pretkelio sukurtą juodosios keramikos taurę į namus išsivežė grybautojų komanda „Krembliai" iš Trakų, surinkusi 42,09 kg grybų ir radusi 30 baravykų.
„Giminių" komanda iš Marijampolės pririnko 30,29 kg grybų ir užėmė antrą vietą, o treti buvo Kauno rajono savivaldybės darbuotojai, pririnkę 27,35 kg grybų.
Specialų prizą laimėjo šmaikšti „Raganų" komanda iš Babtų. Sėkmingiausiems baravykautojams skirtą prizą iškovojo Marcinkonių pagrindinės mokyklos komanda, gimtuosiuose miškuose radusi taip pat trisdešimt baravykų. Dalyvius vaišingai pasitiko Marcinkonių etnografinio ansamblio dainininkai. Su liaudiškomis dainomis ir palaikymo komandų šūksniais sutikti grybautojai vaišinosi Marcinkonių kaimo moterų gamintais dzūkiškais skanėstais bei virta grybiene.
Nugalėtojai buvo pagerbti Varėnos miesto parke Grybų šventės metu.

Senosios Varėnos bažnyčioje pagerbti Varėnos krašto kūrėjai


 Senosios Varėnos šv. Arkangelo Mykolo bažnyčioje sekmadienį paminėtos čia gimusio Mikalojaus Konstantino Čiurlionio 134 - osios gimimo metinės ir tryliktąjį kartą įteikti garbingi apdovanojimai. ,,Sidabrinės bitės" ženklu ir Savivaldybės kultūros premija apdovanotos šių metų ,,Sidabrinės bitės" laureatės - Varėnos rajono savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjo pavaduotoja kultūrai Regina Svirskienė ir dailininkė Sofija Vainilaitienė. Paminėtos 134-osios M.K.Čiurlionio gimimo metinės. Iškilmingas renginys prasidėjo Šv. Mišiomis, kurias už iškiliausią lietuvių tautos menininką M.K.Čiurlionį bei visus Varėnos krašto kūrėjus aukojo šio tradicinio renginio globėjas, Varėnos šv. Arkangelo Mykolo bažnyčios klebonas Pranciškus Čivilis. Šias išklmes, cituodamas rusų rašytoją F.Dostojevskį, jis pavadino „kukliosios meilės švente". Buvo prisiminti ir du į Nebūtį iškeliavę „Sidabrinės bitės" laureatai - Marcinkonių etnografinio ansamblio vadovė Joana Serenčikienė ir Merkinės vargoninikas Jonas Gregoravičius. Prieš šv. Mišias, jų metu ir po jų koncertavo vargonininkas Bernardas Vasiliauskas, operos solistė Jovita Vaškevičiūtė, Ramūnas Urbietis (baritonas) ir Nacionalinės M.K.Čiurlionio menų mokyklos styginių kvartetas. Jie atliko M.K.Čiurlionio, G.F. Hendelio, G.Geordiani, A.Koldaro ir kitų žymių kompozitorių sakralinės muzikos kūrinius. ,,Sidabrinės bitės" - darbščiausioms Varėnos krašto „bitutėms". Po šv. Mišių Varėnos rajono savivaldybės bei rajono Kultūros ir meno tarybos iniciatyva šiemet jau tryliktąjį kartą ,,Sidabrinės bitės" buvo įsegtos labiausiai Varėnos krašto kultūrai ir menui nusipelniusiems žmonėms.
1996 m. Varėnos kultūros ir meno taryba įsteigė Varėnos rajono kultūrai nusipelniusių žmonių apdovanojimą - „Sidabrinės bitės" ženklą. Apdovanojimo tikslas - skatinti aktyvius kultūros veikėjus, sudaryti vienodas darbo sąlygas visuomeniniams ir etatiniams kultūros darbuotojams. 1998 m. Varėnos rajono savivaldybė „Sidabrinės bitės" apdovanojimą papildė kultūros premija.
Nuo 1996 metų ,,Sidabrinių bičių" apdovanojimus yra gavę 25 labiausiai rajono kultūrai nusipelnę kraštiečiai, visuomeniniai ir etatiniai kultūros darbuotojai.
Jau tapo gražia tradicija po šios šventovės skliautais minint M.K.Čiurlionio gimimo metines drauge su Varėnos rajono vadovais, meno, kultūros žmonėmis ir bažnyčios bendruomene pagerbti ir darbščiausias mūsų krašto „bitutes".
Varėnos rajono meno tarybos pirmininkė, Varėnos muzikos mokyklos direktorė Nijolė Pavasarienė perskaitė tarybos nutarimą. Šiemet savivaldybės kultūros premija ir kultūros ir meno tarybos ženklu ,,Sidabrinė bitė" už rūpestingą vaikų poeto ir rašytojo Martyno Vainilaičio kūrybos puoselėjimą, skulptūrų parko ir muziejaus įkūrimą Vaitakarčmio kaime, neįkainojamos vertės savo kūrybos parodą Varėnos mieste ir jauniesiems Varėnos krašto skaitytojams dovanotas knygas apdovanota dailininkė Sofija Vainilaitienė. Antroji šių metų laureatė - Varėnos rajono savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjo pavaduotoja Regina Svirskienė, kuri rajono kultūros srityje dirba daugiau kaip trisdešimt metų, apdovanota už neįkainojamą indėlį į Varėnos krašto kultūros kraitę, už aktyvią ir sėkmingą kūrybinę bei visuomeninę veiklą, už dideles ir nuoširdžias pastangas su ypatinga meile ir pagarba puoselėti unikalios dzūkų kultūros vertybes, jas populiarinti Lietuvoje ir užsienyje.
Laureatėms, įsijungusioms į ankstesniųjų metų „sidabrinių bitučių" būrį, ,,Sidabrinės bitės" ženklus įsegė ir premijas įteikė Varėnos rajono savivaldybės meras Vidas Mikalauskas, o padėkas ir gėles įteikė savivaldybės administracijos direktorius Algis Miškinis, sveikino rajono Kultūros ir meno tarybos pirmininkė Nijolė Pavasarienė, Varėnos kultūros centro direktorė Marytė Stoškutė, ankstesnieji „Sidabrinės bitės" laureatai, būrys artimųjų ir draugų.
Meras, kalbėdamas apie kultūrai ir menui nusipelniusius Varėnos krašto žmones, sakė: „Man nepaprastai miela šią dieną matyti tiek daug šviesių veidų, kurie daug metų kaip tikros bitės į kultūros korį nešė medų. Nuostabu, kad bitučių spiečius kasmet didėja. Kaip šaltinis niekada nesibaigia, taip ir kūrybingi žmonės mūsų krašte tikrai nepasibaigs".
Priešais altorių sustojusiems šių ir ankstesnių metų „Sidabrinės bitės" laureatams rajono vadovas linkėjo kūrybinės energijos ir sėkmės dirbti Varėnos krašto labui.
Dailininkę Sofiją Vainilaitienę rajono vadovas palygino su moterimi-vulkanu, kuri nesustabdoma - ką sumąsto, tą įgyvendina. Ši moteris - ne tik šviesios atminties savo vyro, vaikų poeto Martyno Vainilaičio kūrybos puoselėtoja, bet ir didelė mūsų krašto mylėtoja. Dailininkė, grafikė, autorine technika kurianti reljefinius kilimus, yra įvertinta šalies ir užsienio parodose. S.Vainilaitienė yra iliustravusi ir nemažai lietuvių rašytojų knygų. S.Vainilaitienė, dėkodama už garbingą įvertinimą, sakė, kad jai didelė garbė šitą apdovanoijimą gauti būtent Senojoje Varėnoje - iškilaus menininko M.K.Čiurlionio gimtinėje.
Kalbėdamas apie kitą nominantę - R.Svirskienę, meras sakė, kad šio apdovanojimo ji yra nusipelniusi jau seniai, nes jos profesionalumo, pastangų ir darbštumo dėka Varėnos krašto kultūra yra išskirtinėje vietoje. Kad atokiausiuose rajono kampeliuose yra kultūros centrai ir čia puoselėjama etnokultūra - taip pat nemaža dalimi jos nuopelnas. R.Svirskienė daugiau kaip trisdešimt metų dirba kultūros srityje, trylika - rajono savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjo pavaduotoja kultūrai. Ne be jos pastangų varėniškiai šiandien džiaugiasi moderniu, šiuolaikišku Varėnos kultūros centru, Varėnos biblioteka, rajone vyksta daug įdomių, savitų renginių, įgyvendinama netradicinių kultūros projektų. Ji - viena pagrindinių Grybų švenčių organizatorių, pagrindinė Dainų švenčių organizatorė.
R.Svirskienę su garbingu įvertinimu pasveikino ir laiudies dainą sudainavo rajono kultūros centrų darbuotojai. „Sidabrinės bitės" nominantė, dėkodama už įvertinimą, sakė: „Didelė garbė „įskristi" į šį gražų kultūrai nusipelniusių žmonių būrį. Šis apdovanojimas yra ne tik mano, bet ir Jūsų visų, kurie puoselėjate mūsų krašto etnokultūros tradicijas. Visada siekiau ir sieksiu, kad Varėnos kraštas būtų išskirtinis. Dėkoju rajono vadovams, kurie yra labai palankūs rajono kultūrai ir visa širdimi pritaria įvairiausiems kultūroms projektams". Po to visi dalyvavusieji šiame gražiame renginyje buvo pakviesti į žemutinę bažnyčios parodų salę, kurioje eksponuojama rajono vaikų tapybos paroda.

 

Marcinkonyse šeštąjį kartą susitiko „senieji ir naujieji" dzūkai


 Marcinkonyse vyko šeštasis iš Varėnos krašto kilusių arba sodybas čia turinčių žymių šalies kultūros, meno, mokslo, verslo ir politikos žmonių susitikimas. Į šį susitikimą susirinkę gerokai per šimtą kraštiečių su artimaisiais ir draugais - „senųjų" ir „naujųjų" dzūkų - ne tik bendravo, dainavo dzūkiškas dainas, šoko, bet ir surengė savo kūrybinių darbų parodas, piešė ir kalbėjo apie įgyvendintus ir būsimus bendrus projektus. Šiuo metu pušynuose išsibarsčiusiuose kaimeliuose ir vienkiemiuose vasaroja, o kai kurie ir nuolat gyvena maždaug du šimtai dailininkų, rašytojų, keramikų, muzikų, politikų, mokslininkų.
Etnografinėje sodyboje susirinkę „senieji ir naujieji dzūkai" čia pat ant klojimo sienų, medžiuose, ant žolės eksponavo savo kūrybos darbus - paveikslus, fotonuotraukas, skulptūras ir kitus meno dirbinus. Varėnos rajono savivaldybė garsėja netradiciniais projektais. Vienas iš tokių - šis susitikimas, vykęs Dzūkijos nacionalinio parko etnografinės sodybos kieme.
Ši vieta, kaip pastebėjo Dzūkijos nacionalinio parko direktorius Eimutis Gudelevičius, tokiems susitikimams pasirinkta ne atsitiktinai - čia, tebegyvuojančiomis senomis dzūkų tradicijomis garsiame kaime, senoje sodyboje, tarp senovinių dzūkiškų buities rakandų ir eksponatų tvyro dzūkiška dvasia, tad tiems, kurių šaknys - panašiose sodybose, malonu su nostalgija atsiminti savo vaikystės dienas, o naujiesiems, kurie Varėnos krašto smėlynuose tvirtina savo šaknis, pažinti dzūkišką dvasią tiesiog būtina. Svečiai buvo sutikti svetingai kaip įprasta Dzūkijoje - vaišinami tradiciniais dzūkiškais patiekalais: karšta grybiene, grikių „babka", valgiais iš grybų ir linksminami senovinėmis dzūkiškomis dainomis ir šokiais, kuriuos atliko Marcinkonių etnografinio ansamblio, Ašašninkų kaimo folkloro grupės, Kabelių laisvalaikio centro vaikų folkloro ansamblio ,,Asarukai" ir Senosios Varėnos A.Ryliškio vidurinės mokyklos vaikų folkloro ansamblio „Serbenta" dainininkai. Šių susitikimų sumanytojas ir organizatorius Varėnos rajono savivaldybės meras Vidas Mikalauskas pirmajame susitikime, taipogi vykusiame Marcinkonyse, Varėnos krašte sodybas turinčius kultūros, mokslo ir meno žmones ,,pakrikštijo" „naujaisiais dzūkais". Šeštajame susitikime rajono vadovas pasidžiaugė, kad tradicija visiems susitikti šioje sodyboje tęsiasi, ir kad šie susitikimai turi didelę reikšmė mūsų kraštui. „Džiugu, kad Jūs į mūsų kraštą atvykstate ne tik pailsėti, bet darote didelius ir gerus darbus: organizuojate koncertus, parodas, knygų pristatymus. Šviesa, kuri sklinda iš kūrybingų žmonių, persiduoda ir kaimo žmonėms. Reikėtų pamatyti kaimo žmonių veidus, kai Dubičių kaimo bažnytėlėje koncertavo kraštiečio Petro Bingelio vadovaujamas Kauno valstybinis choras, o mažoje Babriškių bažnytėlėje giedojo maestro Virgilijus Noreika...". Meras kraštiečius šiemet pakvietė aktyviai dalyvauti knygų dovanojimo kaimo bibliotekoms akcijoje. Aktyviausiai prie Varėnos krašto kultūros puoselėjimo prisidėję kraštiečiai buvo apdovanoti mero padėkomis. Už Varėnos krašto bendruomenei skirtas savo kūrybos parodas, kuriomis liko sužavėti visi jų lankytojai, buvo apdovanota grafikė Ramunė Vėliuvienė, už Kauno valstybinio choro koncertus Dubičiuose, Perlojoje, Merkinėje ir Varėnoje - maestro Petras Bingelis, už sakralinės muzikos atlikimą Babriškėse, Senojoje Varėnoje ir Žilinuose bei koncertinę veiklą Varėnoje - maestro Virgilijus Noreika, už ilgalaikę globą ir paramą Varėnos krašto kultūrai - maestro Juozas Širvinskas. Už rūpestingą dzūko - vaikų poeto ir rašytojo Martyno Vainilaičio - kūrybos puoselėjimą, skulptūrų parko ir muziejaus įkūrimą Vaitakarčmio kaime, neįkainojamos vertės savo kūrybos parodą Varėnos mieste ir jauniesiems Varėnos krašto skaitytojams dovanotas knygas meras dėkojo dailininkei Sofijai Vainilaitienei, už didelį rūpinimąsi ir pagalbą organizuojant Merkinės vardo paminėjimo 650-ąsias metines - teisėjui Vytui Miliui.
Rajono vadovas dėkojo visiems, kurie bent kiek prisideda ir ateityje prisidės prie Varėnos krašto kultūros puoselėjimo. Iš tiesų, gyvendami mūsų rajone, ,,naujieji dzūkai" ne tik poilsiauja, kuria, bet vis labiau įsijungia į kaimo bendruomenių gyvenimą. Nesvarbu, ar savo sodybose jie praleidžia tik savaitgalius, ar jose gyvena po keletą mėnesių į metus. Gal juos vilioja unikalūs senieji dzūkiški kaimai, pirmapradės gamtos grožis, o gal jie susižavi dzūkų nuoširdumu ir vaišingumu? Pasak mero, labai džiugu surinkti naujuosius varėniškius, pamilusius Varėnos kraštą, čia suradusius savo antrąją tėviškę-kūrybai, mokslui, poilsiui. Jis pakvietė menininkus reguliariai bendrauti su seniūnijų žmonėmis, ieškoti juose talentų, atskleisti meno paslaptis paprastiems kaimo žmonėms. Į kaimo bendruomenių gyvenimą įsijungusiems kraštiečiams dėkojo ir viena pagrindinių renginio organizatorių - rajono savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjo pavaduotoja Regina Svirskienė.
Grafikė Ramunė Vėliuvienė prisipažino, kad maloniausia būti vertinamam savo krašte. „Juk iš čia aš gavau ir kaskart semiuosi kūrybinės energijos. Ir ką gauni iš savo krašto, privalai perduoti savo vaikams...". Meilę šilų kraštui menininkė sakė perdavusi dukrai, kurios parašytą knygą apie Dzūkijos partizanus R. Vėliuvienė dovanų įteikė merui.
Maestro V.Noreika taip pat prisipažino, kad bus dėkingas, jei galės padainuoti bent keletą dainų tokiam pat šiltam dzūkiškam susiėjime. Lietuvos Prezidentės Dalios Grybauskaitės linkėjimus susitikimo organizatoriams ir svečiams perdavė, o merui pintinę lauktuvių įteikė iš Vydenių seniūnijos kilusi jos patarėja Dalia Ulbinaitė.
Susitikime dalyvavo Mielupio kaime sodybą turintis kompozitorius Juozas Širvinskas, Kalėnų kaime sodybą turintis Virgilijus Noreika su žmona Loreta, iš Dubičių kilęs žymus kompozitorius Vladas Švedas, Merkinėje sodybą turintys Jonas ir Aušra Marija Jurašai, iš Rudnios - dailininkė Ramunė Vėliuvienė, socialinių mokslų daktaras Jonas Vėlyvis,  iš Perlojos kilęs Lietuvos žemės ūkio universiteto Vandentvarkos katedros docentas Antanas Ciūnys, Pauosupės kaime sodybą turinti dailininkė-keramikė Gražina Švažienė, iš Kabelių kilęs fizikos mokslų daktaras Jonas Grigas, iš Senosios Varėnos - žymus chirurgas, profesorius Giedrius Uždavinys, Rudnelės kaime vasarojantis rašytojas, dramaturgas Kazys Saja, dailininkas Romas Žmuidzinavičius, Grybaulios kaime įsikūręs dailininkas Kastytis Skromanas, varėniškės tautodailininkės Saulė Lazaravičienė ir Irena Žukauskienė ir daug kitų garsių Lietuvoje ir pasaulyje žmonių. Šiame susibūrime kiekvienas norintis galėjo prisiliesti prie dailininkų darbo įrankių - drobės, molberto, teptukų, dažų ir vienuolikoje drobių nupiešti paveikslą. Tapybos konkursui vadovavo dailininkas Marijus Piekuras, davęs užduotį piešti paveikslą angelų tema. Norinčių išbandyti kūrybinius sugebėjimus netrūko, ir netrukus vienuolika ekspromtu sukurtų paveikslų dalyvavo aukcione, kurį organizavo ir vedė pats rajono savivaldybės meras Vidas Mikalauskas. Vienas paveikslas, kuriame pavaizduota etnografinė Marcinkonių sodyba, buvo įteiktas jos šeimininkui Jonui Bajorūnui, o visi kiti paveikslai - sėkmingai parduoti. Dosniausias pirkėjas buvo verslininkas Aleksandras Abišala, nupirkęs Seimo pirmininko pavaduotojo Algio Kašėtos vaikų pieštą paveikslą. Aukcionas buvo labdaringas - visi už paveikslus surinkti pinigėliai - bemaž tūkstantis litų - paaukoti unikaliam Kabelių laisvalaikio centro vaikų folkloro ansambliui ,,Asarukai". „Senieji" ir „naujieji" dzūkai dalijosi mintimis, kad prisiliesdami prie amžinųjų Dzūkijos vertybių, „dzūkiško intelekto", kuriuo žavimasi net ir Europoje, čia stengiasi palikti dalelę savo kūrybos, stengiasi, kad jos paslaptis pažintų ir vietiniai žmonės. Jie kalbėjo apie naujus, čia pat gimusius kūrybinius sumanymus ir žadėjo noriai įsijungti į vietos bendruomenių gyvenimą.

Marcinkonyse - kaimo bendruomenės šventė

Pastaruoju metu Marcinkonys tapo kone Varėnos krašto kultūros renginių Meka - čia koncertuoti suvažiuoja ne tik rajono, bet ir respublikos bei užsienio meno kolektyvai, vyksta tradicinės šventės. Viena iš jų - kaimo šventė, daugelį metų švenčiama kasmet rugpjūčio mėnesį. Šiemetinė kaimo šventė, vykusi paskutinį vasaros šeštadienį, prasidėjo šv. Mišiomis Marcinkonių šv. Apaštalų Simono ir Judo Tado parapijos bažnyčioje, kurias už didelius ir mažus, gyvus ir į nebūtį jau išėjusius marcinkoniškius bei jų artimuosius šv. Mišias aukojo Marcinkonių parapijos klebonas Algis Vaickūnas.
Sporto aistruoliai bėgo tradicinį maratoną nuo bažnyčios kalno papėdės iki Kastinio ežero, vėliau čia vyko krepšinio, tinklinio ir kitų sporto šakų varžybos.
Vakarop marcinkoniškiai ir gausiai kaime vasarojantys svečiai rinkosi į lauko estradą šalia Kastinio ežero.
Šventinį koncertą daina „Vai toli girdėc, kur Marcinkonys gieda" pradėjo šeimininkai - Marcinkonių etnografinis ansamblis. Dzūkiškas dainas šventės dalyviams dainavo Žiūrų kaimo etnografinis ansamblis, Matuizų laisvalaikio ir pramogų centro folkloro ansamblis ,,Verbena", grojo ir dainavo Perlojos kaimo kapela. Šmaikščius pastebėjimus iš nūdienos gyvenimo savo jumoristiniuose spektaklėliuose vaidino Matuizų humoro grupė „MTV", svečiai iš Žemaitijos - humoro grupė „Barboros" ir Marcinkonių humoro grupės „Spanguolė" artistai.
Šventėje grojo varėniškis muzikantas Stasys Junda. Marcinkonių seniūnijos seniūnas Vilius Petraška visus marcinkoniškius pasveikino su bendruomenės švente. Tradiciškai buvo pasveikinti seniausias ir jauniausias bendruomenės nariai. Seniausia marcinkoniškė - rugsėjo 4 d. gražų šimto metų jubiliejų ir drauge vardadienį švęsianti Rozalija Liuolienė. Sveikindamas jauniausią marcinkoniškę, praėjusių metų pabaigoje gimusią Emiliją Zacharką, seniūnas pastebėjo, kad šiemet kaime, deja, negimė nė vienas vaikas. Seniūnas pasidžiaugė, kad kaimas kasmet vis gražėja - naujais stogais puošiasi namai, o darželiuose žydi vis daugiau gėlių. Paminėjęs tuos sodybų šeimininkus, kurie gražiai savo aplinką puoselėja kasmet, seniūnas sakė, kad šiemet norisi pagerbti tuos, kurių dėka tarsi naujai atgimė tėvų ir senelių sodybos. Padėkomis ir dovanėlėmis buvo pagerbti gražiai tėvų sodybas tvarkantys: Sigitas Miškinis, Rūta ir Vidas Averkos, Erika ir Valdas Radzevičiai.
Seniūnas pastebėjo, kad norint gražiai sutvarkyti savo sodybą, nebūtinos didelės investicijos - tai tarsi liudija tvarkingas Rožės ir Vlado Zamblauskų kiemas, buvusiame mokyklos bendrabutyje, o dabar - daugiabutyje gyvenančių Jurgitos ir Virginijaus Liuolių, Irenos ir Tomo Dorelių, Renatos Grigaitės ir Sergejaus Peskovskio tvarkoma aplinka. Vėliau šventė persikėlė į etnografijos muziejų, kur iki vėlumos dalyviai nenuilsdami dainavo ir šoko.

 

Varėniškiai Baltijos kelyje


Rugpjūčio 23 d. varėniškiai, kaip ir visa Lietuva, minėjo Baltijos kelio 20-metį. Jie stovėjo 42-ajame automagistralės Vilnius-Panevėžys kilometre, kur 1989 metais pastatytas druskininkiečio Gintaro Žilio kryžius. Toje pat vietoje varėniškiai stovėjo ir prieš 20 metų. Baltijos kelio 20-mečio minėjime dalyvavo Varėnos rajono savivaldybės mero pavaduotojas Alvydas Valeiša, Nedzingės laisvalaikio centro folkloro ansamblis ,,Nedzingė" ir vaikų folkloro ansamblis ,,Piemenukai", taip pat keletas varėniškių. Drauge su varėniškiais buvo Druskininkų ir Lazdijų savivaldybių žmonės.
Šiuo keliu buvo vežamas Baltijos Ansamblėjos deglas. Jis buvo uždegtas rugpjūčio 22 d. Taline prie Tompėjos bokšto ir vežamas per Estiją bei Latviją. Lietuvą Baltijos Asamblėjos deglo liepsna pasiekė rugpjūčio 23 d. rytą ir toliau buvo perduodama Pasvalyje, Panevėžyje, Ukmergėje ir Vilniuje. Deglo liepsna iš šių miestų buvo vežama į Baltijos kelią, kur estafetės principu perduodama prie koplytstulpių stovintiems žmonėms. Dzūkų susibūrimo vietą ši deglo liepsna, atvežta iš Vilniaus, pasiekė 18 val. Nuo jos Varėnos ir Lazdijų rajonų savivaldybių merų pavaduotojai uždegė laužą. Visą valandą skambėjo dzūkiškos dainos, o po to visi, kaip ir prieš 20 metų, dainuodami ,,Lietuva brangi", susikibo rankomis. Ši taiki demonstracija viso pasaulio dėmesį atkreipė ne tik prieš dvidešimt metų, bet ir dabar. Tuomet apie 2 mln. Lietuvos, Latvijos ir Estijos žmonių rankų grandinė nusitiesė 620 km nuo Vilniaus per Rygą iki Talino. Baltijos tautos išreiškė tvirtą savo apsisprendimą ir norą būti laisvoms - atkurti Lietuvos, Latvijos ir Estijos nepriklausomybę. Dabar - ją įtvirtinti.

Merkinėje - jubiliejinė šventė „Čia Vienaragio gyventa"


Istorine praeitimi garsiame ir turtingame Merkinės miestelyje dvi dienas buvo švenčiamas 650-ųjų Merkinės vardo paminėjimo metinių jubiliejus. Šventinę programą papuošė daugybė renginių miestelio aikštėje, bažnyčioje ir prie piliakalnio. Joje dalyvavo ne tik merkiniškiai, bet ir gausus būrys politikų, kultūros veikėjų, žymių kraštiečių.
Prieš 650 metų Merkinė pirmą kartą paminėta kronikose, o prieš 440 metų Žygimantas Augustas pakartotinai suteikė Merkinei Magdeburgo teises ir patvirtino miesto herbą su vienaragiu. 1387 m. Merkinėje suteiktos Magdeburgo teisės Vilniaus miestui.
Jubiliejinė šventė prasidėjo futbolo varžybomis, skirtomis Merkinės miestelio 650-ųjų metinių jubiliejams prizams laimėti. Jose dalyvavo Seimo, Vilniaus žurnalistų, Varėnos ir Merkinės komandos.
Vėliau miestelio centre, S.Dariaus ir S.Girėno aikštėje, vyko jubiliejinės šventės atidarymas ir koncertas. Šventę Vinco Krėvės „Milžinkapiu" pradėjo iš Perlojos kilęs aktorius Tomas Vaisieta, ją vedė Lietuvos radijo diktorius Juozas Šalkauskas ir kraštietė, Vilniaus miesto savivaldybės darbuotoja Angelė Rukštelienė. Jie trumpai priminė garbingą ir turtingą ne vieno šimtmečio miestelio istoriją, kai Merkinė buvo administracinis, karinis, ekonominis ir kultūrinis Dainavos krašto centras.
Merkiniškius ir gausius miestelio svečius su gražia sukaktimi pasveikino Varėnos rajono savivaldybės meras Vidas Mikalauskas.
Rajono vadovas pasidžiaugė neeiline miestelio, o drauge ir viso Varėnos krašto švente. „Visada džiugu būti šiame istoriniame, savo legendomis, darbais ir žmonėmis garsiame miestelyje. Tikiu, kad Merkinę visuomet garsins joje gyvenantys žmonės..."-sakė meras.
Kad Merkinė garsi iš jos kilusiais žmonėmis, kurie ir praeityje, ir dabar garsino ir garsina šį kraštą savo darbais šalyje ir pasaulyje, kad jie yra Merkinės patriotai, liudija tas faktas, jog jie geranoriškai prisidėjo prie šventės organizavimo ir rėmimo. „Visiems, nepriklausomai nuo aukos dydžio ar įdėto triūso, nuoširdžiai dėkoju" - sakė Merkinės seniūnijos seniūnas Gintautas Tebėra. Jis už paramą dėkojo Vilniaus miesto savivaldybei ir įteikė Merkinės vėliavą Vilniaus miesto savivaldybės mero pavaduotojui Gintautui Babravičiui.
Tądien miestelio centre tarsi atgimė senieji dzūkų amatai. Čia vyko tautodailės darbų mugė ir Dailės mokyklos diplomantų darbų paroda, o mažieji šventės dalyviai mielai dalyvavo Merkinės seniūnijos suorganizuotame piešinių konkurse „Mano Merkinė".
Tądien Merkinėje buvo galima įsigyti ne tik tautodailės dirbinių, bet ir miestelio vėliavą. Šventės svečiai turėjo galimybę įsigyti 650-osioms Merkinės vardo paminėjimo metinėms skirtą Gerdos Giedraitytės-Gudjurgienės knygą „Atmintis yra rojus. Pasivaikščiojimai po senąją ir dabartinę Merkinę".
Po iškilmingo šventės atidarymo vyko koncertas, kuriame dalyvavo: Merkinės folkloro ansamblis, Merkinės gimnazijos tautinių šokių kolektyvas „Sukčius", Merkinės kaimo kapela „Vienaragis", eiles skaitė aktorė Olita Dautartaitė, dainavo operos solistas Laimonas Pautienius ir Muzikos akademijos studentas Šarūnas Šapalas, Merkinės folkloro ansamblis „Kukumbalis", muzikos mokyklos moksleiviai ir Žiežmarių kultūros centro kapela „Žiežmara".
Vakare visi rinkosi prie piliakalnio. Čia koncertavo Marcinkonių etnografinis ansamblis,
Lazdijų rajono Kučiūnų laisvalaikio centro etnografinis ansamblis, Daugų kultūros centro Punios filialo folkloro ansamblis ,Levandra", Druskininkų kultūros centro folkloro ansamblis ,Stadalėlė" ir Kaišiadorių kultūros centro liaudiškos muzikos kapela.
„Viduramžių pasiuntiniai" iš Trakų demonstravo viduramžių šokius, riterių turnyrą, parodė įspūdingą programą „Ugnies misterija".
Antrąją šventės dieną Šv. Mergelės Marijos Ėmimo Dangun bažnyčioje buvo švenčiami Šv. Roko atlaidai, čia Šv. mišias už Merkinę ir jos gyventojus aukojo Kaišiadorių vyskupas Juozapas Matulaitis. Šv.Mišių metu giedojo Kauno valstybinis choras, vadovaujamas kraštiečio Petro Bingelio. Po Šv. Mišių buvo šventinami naujai pastatyti koplytstulpiai ir jubiliejinis paminklas.
Šalia seniūnijos pastatytas skulptoriaus Antano Česnulio sukurtas koplytstulpis žymi vietą, kurioje stovėjo Domininkonų vienuolynas. Netoli bažnyčios pastatytas skulptoriaus Tado Gutausko koplytstulpis žymi vietą, kurioje XVII-XVIII a. stovėjo Jėzuitų vienuolynas ir Šv. Kryžiaus bažnyčia. Skulptorius Juozas Videika sukūrė koplytstulpį, kuris pastatytas XVII-XIX a. stovėjusios Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčios vietoje.
Ant namo, kuriame mirė Lietuvos didysis kunigaikštis ir Lenkijos karalius Vladislovas Vaza, pašventinta skulptoriaus Antano Balkės sukurta granitinė lenta. Vilniaus ir K.Jagmino gatvių sankryžoje, kur senovėje buvo septynių gatvių susikirtimo vieta, pastatyta skulptoriaus Antano Lanausko jubiliejinė skulptūra iš akmens, kurioje iškaltos svarbiausios Merkinės istorijos datos ir miesto antspaudas, simbolizuojantis Vilniaus miesto ir Merkinės istorinį ryšį - 1387 metais Jogaila Merkinėje Vilniaus miestui suteikė Magdeburgo teises.
Kaišiadorių vyskupas Juozapas Matulaitis, merkiniškius sveikindamas su gražia švente, linkėjo jiems daryti gražius darbus ir palikti juos istorijai. Abi dienas šventiniuose renginiuose dalyvavęs profesorius Vytautas Landsbergis sakė: „Šios dvi dienos svarbios ne tik Merkinei, bet ir Dzūkijai bei visai Lietuvai. Juk ši vieta - viena svarbiausių Lietuvos valstybės politinių ir strateginių atramos taškų. Apie šį kraštą aš sužinojau dar vaikystėje iš Vinco Krėvės „Dainavos šalies senų žmonių padavimų". Iš tiesų, šis kraštas Lietuvos valstybės Didžiosios Kunigaikštystės laikais buvo liudininkas labai svarbių Lietuvai įvykių. Čia kryžiavosi svarbiausi keliai ir buvo priimami svarbūs Lietuvai sprendimai, čia Lietuvos valdovai nutarė, kad ir Vilnius turi gauti aukštesnį rangą...". V.Landsbergis sakė, kad tokio garbingo jubiliejaus proga būtina susimąstyti, jog daug ką darome ir gyvename ne taip, kaip reikėtų, kad Lietuva klestėtų, kaip kadais klestėjo ir Merkinė. Jis ragino kovoti prieš tautą žudančią girtuoklystę ir kitas ydas, būti tvirtesniais savo krašto ir šalies patriotais. Jubiliejinės iškilmės Merkinėje baigėsi Krašto apsaugos ministerijos orkestro koncertu, kuris vyko Dariaus ir Girėno aikštėje.

Žolinė Dubičiuose

Rugpjūtis, pareina duona iš laukų, lydima rugiapjūtės oracijų, vienas grūdas gulasi į aruodus naujo meto sėklai. Kitas sulipa į maišus- jį parduos ir pirks kitokių gerybių. Kaip sakoma „gerai, kad yra duonos, bet dar geriau- kad ir prie duonos..."
Rugpjūtį miškai tylūs, be paukščių giesmių. Didžioji vasaros šventė jau praėjusi. Nors dar šilta ,bet gelsta nuo kaitros saulės žolynai, kai kurių medžių lapai, rausta šermukšnio, putino uogos, pranašaudamos ryškias rudenio spalvas ir tarsi įspėja, kad vasara jau šoka savo paskutinį šokį.
Šiais žodžiais prasidėjo šventinis renginys „Žolinės Dubičių kaime". Šventės dalyvius linksmino ir gerą nuotaiką sukūrė, kaimo kapela iš Perlojos. Šventės metu vyko įvairūs atrakcionai, buvo menamos senovinės mįslės, sakomos greitakalbės, šokami rateliai, žaidžiami žaidimai. Visiems dalyvavusiems programoje
buvo įteikti prizai. Iš šių metų derliaus buvo pagaminta 12 naujienų (patiekalų), kuriais vaišinosi visi šventės dalyviai. Kaip akcentas programos metu buvo verdama įvairių žolelių arbata visiems šventės dalyviams.

Kraštiečių šventė Krūminiuose

2009 m.rugpjūčio 15 dieną, Krūminių laisvalaikio centre, įvyko šventė „Kraštiečių susitikimas".
Šventė prasidėjo  10 val. Šv .mišiomis Valkininkų bažnyčioje.Šventėje dalyvavo, Krūminių laisvalaikio cento saviveiklininkai, Vilniaus skautų etnografinis ansamblis, buvo surengta knygų paroda, apie mūsų krašto papročius ir tradicijas.Keramikas Gintaras Knieža mokė kaip žiesti puodus.Buvo įteiktos padėkos ir gėlių puokštės šventės rėmėjams. Visus šventės dalyvius linksmino broliai J. ir A. Blėdukai.

Margionių klojimo teatrui - 80 metų

Rugpjūčio 8 d. į Margionių kaimo klojimą sugužėję svečiai ne tik iš Varėnos rajono, bet ir iš kitų Lietuvos kraštų paminėjo brandų Margionių klojimo teatro 80-mečio jubiliejų. Teatro aktorius sveikino Varėnos rajono savivaldybės mero pavaduotojas Alvydas Valeiša, Varėnos kultūros centro direktorė Marytė Stoškutė, Dzūkijos nacionalinio parko direktorius Eimutis Gudelevičius bei šventės svečiai.
1929 m. Juozo Gaidžio įkurtas klojimo teatras gyvas, traukiantis savo unikalumu, išliko iki šių dienų. Tai įrodo ne tik didelis būrys į jubiliejų atvykusių žiūrovų, kurie net netilpo į klojimą, bet ir nykstančiame kaime išlikusių aktorių skaičius - jų yra apie 40. Dauguma jų, nuo jauniausių, šiuo metu vaidinančių, iki seniausių, dalyvavusių pirmajame J. Gaidžio sukurtame spektaklyje, savo buvimu pagerbė režisieriaus atminimą bei teatro istoriją.
Marcinkonių laisvalaikio ir pramogų centro direktorė R. Avižinienė pirmuosius į sceną pakvietė Matuizų suaugusiųjų teatrą ,,Giraitė", kurie humoristiniu spektakliu parodė, kad laiko nesusigrąžinsi. Vėliau vaidino svečiai iš Suvalkijos - Vilkaviškio pagyvenusių žmonių klubo „Rudenėlis" teatras ,,Kertė", kurie sprendė vaikų ir tėvų bendravimo problemas. Šventės pabaigoje dviejų dalių vaidinimą parodė Margionių klojimo teatras. Spektaklyje atskleista šeimos tragedija prikaustė ne tik suaugusiųjų, bet ir vaikų dėmesį. Šventėje skambėjo dzūkiškos dainos.
Margionių kaimo klojimo teatre vaidinančius ir vaidinusius aktorius sveikindamas savivaldybės mero pavaduotojas A. Valeiša sakė: ,,Čia užmirštama tai, kas materialu, gadina žmogų - grįžtama į praeitį, į tai, kas nekinta. Todėl būkite sveiki, išlikite jauni ir tokie pat gražūs". Dzūkijos nacionalinio parko direktorius E. Gudelevičius aktoriams dėkojo ,,už išlaikytas klojimo teatro tradicijas" ir linkėjo jų mokyti jaunąją kartą.

 

Vasaros šventė pratęsė Jonines

Su lietumi prasidėjusios Joninės, savaitgalį sukvietė Kriviliškius į Vasaros šventę.Ne tik žolynų kvapas, bet ir skambanti muzika pakvietė visus į laisvalaikio ir pramogų centro salę.
Smagi polkutė, skambėjusi ansamblio „Paparcis" (vad.A.Glavickas) muzikantų, sukvietė žiūrovus, kartu su Varėnos kultūros centro šokių kolektyvu ,,Kadagys'' (vad.R.Butkienė) pasišokti. Greta ir Silvija vedė renginį, po kurio visi buvo pakviesti tęsti šventės į kiemą prie laužo. Linksmybės baigėsi po vidurnakčio, kas šoko, kas šašlyką su gira ragavo, kas suposi ar šildėsi prie laužo... Gerai atšvęstos Joninės - palaiminimas visiems ateinantiems vasaros darbams.


Amatų mokyklėlė

Smėlingoje Dzūkijoje miškas ir amatai buvo pagrindinis gyventojų pragyvenimo šaltinis. Žiemą žmonės kirto medžius, tašė sienojus, gamino pabėgius, pavasarį žvejojo, vasarą uogavo, medžiojo, grybavo, kopinėjo medų. O nuo XX a. ketvirtojo dešimtmečio Merkinės apylinkėse klestėjo keramikos amatas. Iki antrojo pasaulinio karo Merkinėje ir jos apylinkėse buvo trys malūnai, lentpjūvė, milo vėlykla, degamos kalkės, triūsė siuvėjai, kurpiai, mūrininkai ir kitokie amatininkai. Dzūkai liejo žvakes, audė, pynė vyžas, krepšius iš vytelių, balanų, šaknų.
Taigi, norėdami išsaugoti senuosius Dzūkijos amatus, Merkinės LPC darbuotojai kartu su Dzūkijos nacionaliniu parku, padedant Varėnos savivaldybei, stengiasi jaunimą mokyti amatų. Šiemet surengė jau devintą Liaudies amatų mokyklėlę, kurioje dalyvavo daug daugiau jaunimo nei pernai. Projekto vadovė Laimutė Jakštienė stengiasi, kad kiekviena Liaudies meno amatų mokyklėlė būtų įdomi, parenka vis kitus senuosius amatus. Todėl ir tie vaikučiai, kurie dalyvauja vienais metais, jie noriai lanko ir kitais metais vykstančią Amatų mokyklėlę, taip išmokdami daugiau amatų.
Šiais metais per Liaudies amatų mokyklėlę mokėmės velti vilną dviem būdais ir rišti verbas bei sausas puokštes. Jau žiloje senovėje pagrindinis apavas buvo veltiniai, liaudiškai vadinami „vailokais", nuveltais iš vilnos. Vėlimo paslapčių mokino Diana Lukošiūnaitė, kuri dar ir papasakojo apie vilnos vėlimo technologiją, istoriją, supažindino su vilnos panaudojimo galimybėmis. Aišku, teko padirbėti ir praktiškai, t.y. vėlėme šlapiuoju vėlimo būdu paveikslėlius. O sausa adata nuvėlėme daug gražių sagių- gėlyčių, boružėlių. Dabar jau patys mokėsime pasigaminti papuošalą - sagę sau, mamytei ar draugei.
Nuo seno Lietuvoje paplito tradicija per Verbų sekmadienį į bažnyčią neštis verbą. Dabar verbų įsigyti galima per Kaziuko mugę. Bet dar geriau pačiam susirišti gražią originalią verbą. Amatų mokyklėlės dalyvius rišti verbas mokė tautodailininkė Laimutė Saviščevienė . Ji atskleidė paslaptis kaip ir kada skinti, rūšiuoti bei džiovinti augalus, kad jie būtų tinkami verboms, sausoms puokštėms. Taip pat parodė ir išmokino visus kaip rišti originalias pastatomas sausų augalų puokštes.
Mūsų protėviai senovėje ne tik dirbo darbus, bet jie taip pat kūrė dainas ir jas dainavo dirbdami. Taip ir Liaudies amatų mokyklėlės lankytojai, vadovaujant Merkinės LPC meno vadovei Laimutei Jakštienei, mokėsi liaudiškų dainų. O per atliktų darbelių parodėlės atidarymą, Merkinės kraštotyros muziejuje, mokyklėlės dalyviai padainavo visiems susirinkusiems.
Amatų mokyklėlės metu, jaunimas ne tik dirbo, dainavo, bet ir žaidė liaudiškus žaidimus, spėjo mįsles. Dzūkijos nacionalinio parko vadovų dėka, skiriant transportą, suorganizuota įspūdinga ekskursija į Liškiavą pas Dzūkijos nacionalinio parko ekologą gerb. Henriką Gudavičių. Dalyviai ne tik grožėjosi gražia gamta, bet ir susipažino su įvairiais augalais, stebėjo suopio lizdą ir laukė kada parskris ir pamaitins mažylius. Taip pat didelį įspūdį paliko pačių priskinta ir ant laužo virta arbata, buvo išties labai skani. Tų pačių žolelių, pririnktų Liškiavoje, arbata vaišinome ir parodos atidarymo dalyvius.
Liaudies amatų mokyklėlės metu atliktų darbelių parodėlė surengta Merkinės kraštotyros muziejuje. Atidarymo metu, muziejus kvepėjo žolelėmis, švietė veltų darbelių spalvomis bei originaliai sukomponuotomis sausų augalų puokštėmis ir verbomis. Į atidarymą atskubėjo ir pasveikino susirinkusius Dzūkijos nacionalinio parko direktorius Eimutis Gudelevičius. Merkinės seniūnas Gintautas Tebėra pasidžiaugė, kad graži, spalvinga parodėlė, pagyrė dalyvius už jų kantrybę ir išradingumą dirbant. Amatų mokyklėlės dalyviams įteikė saldų skanų tortą. Su saldumynais į parodos atidarymą taip pat atskubėjo Varėnos švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjo pavaduotoja kultūrai Regina Svirskienė. Ji taip pat pasveikino susirinkusiuosius. Pasidžiaugė darbelių gausumu ir pasiteiravo dalyvių ar reikalinga ir kitais metais tokia Amatų mokyklėlė. Vaikai vienbalsiai tvirtino, kad nori  ir kitais metais dalyvauti Amatų mokyklėlėje. O Merkinės kraštotyros muziejaus vedėja Aldona Raugalaitė pasidžiaugė, kad pirmą kartą organizuojama Liaudies amatų mokyklėlės paroda muziejuje ir, kad ji labai tinkanti prie muziejaus eksponatų.
Jei keliausite pro Merkinę, būtinai užsukite į Kraštotyros muziejų pasigrožėti ne tik namų apyvokos daiktais, padargais, bet ir pasigėrėkite vaikų atliktais darbeliais, į kuriuos jie sudėjo ir dalelę meilės.

Joninės Dubičiuose

Šventės kaltininkus Jonus, Janinas ir visus šventės dalyvius prie vartų pasitiko mergaitės su vandeniu ir rankšluosčiu pasiūlė nusiplauti rankas, o Jonams ir Janinoms prisegė puokšteles padarytas iš ąžuolo lapų ir gėlių.
Išaugink, birželi,
man paparčio žiedą.
Išaugink papartį
Naktinukei giedant.
Šitas žiedas turi
Stebuklingą galią
Padeda atspėti
Kur tiesa kur melas.
Žino kur gyvena
Juokas džiaugsmas, šmėklos
Dovanok birželi
Man paparčio sėklą.
Šiais žodžiais prasidėjo Joninių šventė Dubičiuose. Po to, grojant Alytaus raj. Krokialaukio miestelio bendruomenės kapelai „Pasagėlė" trankiam maršui, buvo pasveikinti Jonai ir Janinos ir įteikti jiems suvenyrai. Vyriausias Jonas uždegė aukurą ir buvo sušokta „Jonų polka".
Buvo įteikti garbės piliečio pasai labiausiai kaimui nusipelniusiems žmonėms.
„Pasagėlės" ansamblio kolektyvas visus dubičėnus ir jų svečius linksmino visą vakarą.
Šventės dalyviai išbandė savo jėgas giros kilnojimo, virvės traukimo rungtyse. Krepšinio aistruoliai išbandė savo taiklumą. Buvo išrinktas talpiausias, mikliausias ir greičiausias šventės dalyvis. Vaikai rungėsi šokliausio vaiko rungtyje.
Šventės kulminacija buvo vainikėlių plukdymas Ūlos upe ir nakties žibintų, pripildytų visų svajonėmis, paleidimas į svajonių išsipildymo skrydį.
Jaunimas linksminosi iki paryčių, nes oras buvo kaip užsakytas.

Kaimynų šventė

Netrūksta šią vasarą lietaus. Pila kada reikia ir kada ne. Bet štai gamta ėmė ir padovanojo puikų vakarą Kaimynų šventei, kurią Gudžių laisvalaikio ir pramogų centro darbuotojos šiemet organizavo Papiškių ir Andriūnų kaimų gyventojams. Renginys vyko ilgametės folkloro ansamblio dainininkės Valerijos Mikučionienės sodyboje ir buvo skirtas Lietuvos vardo tūkstantmečiui paminėti. Šia švente buvo pradėtas sukti jau antrasis Kaimynų šventės ratas per Papiškių, Andriūnų, Padaugės, Druckūnų ir Gudžių kaimus. Šventėje dalyvavo rajono meras Vidas Mikalauskas, Varėnos seniūnijos seniūnas Juozas Balevičius su žmona, Varėnos kultūros centro direktorės pavaduotojas Marius Galinis. Visus linksmino liaudiškos muzikos kapela ,,Paparcis", vadovaujama Marytės Dancevičienės. Atminimo dovanėlėmis buvo apdovanoti abiejų kaimų jubiliatai, gražiausiai tvarkomų sodybų šeimininkės: Papiškių - Stasė Dirsienė, Andriūnų - Bronė Balčiūnienė. Dalyviai ir svečiai klausėsi smagių kapelos dainų, Petronėlės Truncienės savos kūrybos eilėraščių, sodybos šeimininkės pasakojimo, linksmai juokėsi, stebėdami Gudžių laisvalaikio ir pramogų centro dramos būrelio pasirodymą ,,Žilė galvon - velnias uodegon".
Atsklidęs skanus kvapas visus sukvietė į paežerę. Čia Jonas Didika kiekvieną pavaišino savo išvirta šviežia žuviene. Po to visi įsikūrė ant šlaito, susėdo giminių, šeimų rateliuose, vaišinosi, dainavo, šoko, dalyvavo atrakcionuose, varžybose, kuriose reikėjo apginti savo kaimo garbę. Vakarop paežerėje suliepsnojo laužas, suskambo ,,Giminių daina". Kai kurioms giminėms, suėjusioms tą vakarą į būrį, kalbų ir dainų nepritrūko iki paryčių. Organizuojant šventę aktyviai talkino Varėnos centrinės bibliotekos Gudžių filialo darbuotoja Vida Kielienė ir andriūniškis Valdas Šilanskas. Kitąmet į Kaimynų šventę rinksis Padaugės kaimo žmonės.

Poezijos atlaidai

2009 m. gegužės 30 d. jau šeštąjį kartą Senojoje Varėnoje vyko „Poezijos atlaidai". Šio renginio laukė ne tik rajono poetai, bet ir jaunieji A. Ryliškio literatai. Savo pačius naujausius eilėraščius skaitė Eugenija Strazdienė, Marija Inkaraitė - Blažulionienė, Ramutė Kašėtienė, Justinas Jaksebaga, Jonas Staliulionis, Alfonsas Žuromskas, Joana Grigaitienė ir kiti poetai. Jų posmus palydėdavo kapelos „Paparcis" smagios liaudies melodijos. Poezijos šventę vedė moksleivės Aistė Juknevičiūtė ir Agnė Makselytė. Po poezijos skaitymo, laisvalaikio centro vadovė M. Dancevičienė visus pakvietė į salę, kur jų laukė smagi popietė su grikine bapka ir karštom dzūkiškom bandom. Buvo smagu ir įdomu.

Regioninis vaikų folkloro ansamblių festivalis

Birželio 6 d. Merkinėje, Perlojoje ir Varėnoje nuaidėjo antrasis regioninis vaikų folkloro ansamblių festivalis ,,Ėglynaicis".
Festivalyje dalyvavo 14 vaikų folkloro ansamblių ir  5 pavieniai atlikėjai iš Alytaus, Varėnos, Lazdijų rajonų, Alytaus ir Druskininkų miestų: Varėnos kultūros centro vaikų folkloro ansamblis, Nedzingės laisvalaikio centro vaikų folkloro ansamblis ,,Piemenukai", A. Ryliškio vidurinės  mokyklos vaikų folkloro ansamblis ,,Serbenta", VšĮ Alytaus jaunimo centro vaikų folkloro studija  ,,Kupolėlis", Alytaus ,,Sakalėlio" pradinės mokyklos vaikų folkloro ansamblis ,,Sakalėlis", Perlojos laisvalaikio centro vaikų folkloro ansamblis,  Žilinų pagrindinės mokyklos vaikų folkloro ansamblis ,,Legenda", Viečiūnų pagrindinės mokyklos vaikų folkloro ansamblis ,,Kielytė", Lazdijų Motiejaus Gustaičio gimnazijos folkloro ansamblis ,,Voverėlė", Kabelių laisvalaikio centro vaikų folkloro ansamblis „Asarukai", Merkinės jaunimo etnokultūros klubui ,,Kukumbalis", Daugų kultūros centro Punios filialo jaunimo folkloro ansamblis ,,Levandrėlė", Druskininkų ,,Ryto" gimnazijos vaikų ir jaunimo folkloro ansamblis ,,Racilukai", pasakoriai - Domantas Taukinaitis, Jovita Žėkaitė, solistė Reda Mišinskaitė,  duetai -  Gabrielė Antulytė ir Ligitas Bubėnas, Varėnos ,,Ąžuolo" vidurinės  mokyklos  ketvirtokų kapela.
Kiekvienas renginyje dalyvavęs kolektyvas ir pavieniai atlikėjai buvo apdovanoti padėkomis ir molinėmis puodynėmis, kuriuos kolektyvų vadovams įteikė Varėnos rajono savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjas Liudas Tamulevičius. Jaunuosius folkloro puoselėtojus sveikino ir jiems dėkojo renginio sumanytoja ir organizatorė Varėnos kultūros centro vyr. specialistė etnografė Lina Būdienė.
Festivalio dalyviai Perlojoje ir Merkinėje šurmuliavo nuo pat ryto. Ansambliai, po 11 valandos koncerto, bendravo su tų miestelių folkloro ansambliais, lankė žymias miestelių vietas - Merkinėje ir Perlojoje muziejus, bažnyčias. 16 val. visi kolektyvai suvažiavo į Varėną ir čia vyko baigiamasis festivalio koncertas. Po koncerto ištvermingiausi dalyviai ir žiūrovai šoko tradicinių šokių vakaronėje.


Spektaklis Panaroje

2009 m. gegužės 30 d. Panaros laisvalaikio ir pramogų centre buvo pristatyta premjera - spektaklis „Dievo bausmė". Tai jau trečias pastatytas spektaklis per paskutiniuosius du metus. Šį ir kitus spektaklius kūrė ir režisavo Panaros LPC direktorė Onutė Bubnelienė. Spektaklyje vaidino nenuilstantys kaimo bendruomenės nariai Nijolė ir Rimas Leknickai, Marytė Martinkėnienė, Lilė Česnulevičienė. Šie žmonės neskaičiuodami valandų, po darbo dienos (visi jie dirba Druskininkuose) noriai renkasi repetuoti. Tai jų dėka Panaros LPC tapo kaimo bendruomenės traukos centru. Šventę vedė etnografinio ansamblio vadovė O. Marcinonienė. Kaip visada, taip ir šį kartą, pažiūrėti spektaklio susirinko daug žiūrovų ne tik iš Panaros, bet ir aplinkinių kaimų. Šventėje dalyvavo Matuizų laisvalaikio ir pramogų centro dramos kolektyvas, svečiai iš rajono - Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjas Liudas Tamulevičius, Varėnos kultūros centro direktorė Marytė Stoškutė, Merkinės seniūnas Gintautas Tebėra.
Smagu buvo visiems kartu pabūti, pabendrauti ir bent trumpam atitrūkti nuo kasdienybės rūpesčių.

Sekminių atlaidai

Gegužės mėn. 31 dieną  Bobriškių bažnyčioje  buvo švenčiami Sekminių atlaidai. Pasibaigus Šv. Mišioms, klebonas visus pakvietė  į šalia bažnyčios, kiemelyje  Sarapiniškių LPC darbuotojų surengtą šventinį koncertą.
Šventę pradėjo Sarapiniškių LPC folkloro kolektyvas, sudainavęs sekminių dainą „Anksti rytą keldama".  Parapijos klebonas P.Čivilis tradiciškai pašventino kaspinėliais papuoštą sekminių berželį .Rajono meras V. Mikalauskas  pasveikino visus susirinkusius  ir pasidžiaugė kad tokia graži šventė vyksta dėka nuoširdaus ir gero klebono P. Čivilio.
Kaip ir dera pagal  Sekminių papročius, Skerdžius su piemenukais  jau parginę apvainikuotas karves , atėjo pas šventės gaspadinę  susirinkti atlyginimo piemenėliams už ganymą . Skerdžius priminė visiems , kad ši diena yra pati linksmiausia piemenėliams-tai jų balius.
Gavę iš gaspadinės kiaušinių, pyrago, sūrio ir kitų gardumynų ,su Skerdžiumi susėdę ant pievelės vaišinosi.
O tuo metu visus suaugusius dalyvius linksmino Vilniaus miesto Vilkpėdės seniūnijos liaudiškos muzikos ir šokių kolektyvas „PINAVIJA". Skambėjo liaudies dainos, poros smagiai sukosi liaudiško šokio sūkury.
Piemenėliai visiems susirinkusiems išdalino šventintas beržo šakeles, pavaišino visus naminiu pyragu, varškės sūriu ir kaimiška gira..
Šventė baigėsi jau gerokai vakarop. Visi skirstėsi su gera nuotaika nors karšta vasaros saulė ir negailėjo savo spindulių.
Visi išsiskirstė palinkėję susitikti kitais metais.

Maišatynė keliauja į Panočius

Jaunimo sambūrio festivalis „Maišatynė 2009- ieji", prasidėjusi Varėnoje, toliau tęsia savo misiją. Gegužės mėnesį jaunimo komandos pradėjo maišyti visą Varėnos rajoną ir pagaliau atvyko į Kaniavos laisvalaikio ir pramogų centrą. Susirinko trys komandos: Marcinkonių jaunimo komanda „Spiečius", Matuizų jaunumo komanda „Romantikai" ir šventės šeimininkai Panočių „Strėliukai".
Programoje vyko komandų prisistatymas, improvizacija, grupės kūrimas, video klipo rodymas ir vadovų pasirodymai, kurio tema buvo „Meilė laisvalaikiui". Į šventę susirinkę žiūrovai galėjo stebėtis jaunimo išradingumu, žaismingumu, linksmumu ir drąsa.
Po pasirodymo jaunimo komandos visą vakarą praleido bendraudamos tarpusavyje, šoko, dainavo, žaidė žaidimus ir dalijosi įspūdžiais.

Mamytės diena  „Tau mano Mamyte pirmieji žiedai"

Gegužės mėnuo turtingas ne tik įvairiais žiedais, bet ir prasmingas tuo, kad šį mėnesį gražiausia šventė yra „Mamytės diena". Tą dieną Kaniavos laisvalaikio ir pramogų centras pasipuošė gražiausiais žiedais. Mamytėms skirtas daineles ir eilėraštukus deklamavo į paruošiamąją klasę einantys Panočių vidurinės mokyklos vaikučiai. Lietuvių liaudies šokius šoko Panočių vidurinės mokyklos merginų šokių kolektyvas ir šio krašto dainas dainavo Panočių folkloro ansamblis. Taip pat į šventę atvyko mamyčių pasveikinti Senosios Varėnos moterų ansamblis, kurios dainavo nuostabius romansus, jaudinančias eiles skaitė Senosios Varėnos laisvalaikio salės direktorė M. Dancevičienė, skambiausius kūrinius grojo Senosios Varėnos kapela.
Koncertas žiūrovams paliko neišdildomus įspūdžius. Mamytės pasipuošusios gėlių puokštėmis, gera nuotaika po renginio traukė namolio link.

Gražiausios Matuizų mamos

Gegužės pirmąjį sekmadienį, Matuizų LPC sukvietė pilną salę žiūrovų į Motinos dienai skirtą koncertą „Pati Gražiausia, Mano Mama". Prieš renginį, kiekvieną Mamytę, Matuizų vidurinės vaikai pasitiko su šypsena veide ir pasveikino su Mamos diena, padovanodami savo rankų darbo atvirutes. Koncerto metu skambėjo ikimokyklinio amžiaus vaikų, 2 -3 klasės moksleivių dainos:"Pavasaris", „Mamai", Saule Sauluže", „Mano Mamytei" .  1-3 klasių moksleiviai linksmai sušoko Lietuvių liaudies šokius:"Sėjau rūtą", „Šokinėkit berniukai","Pliauškutis", „Malūnėlis". Ketvirtų klasių mokiniai padeklamavo pačius gražiausius eilėraščius skirtus Mamai.i Merginų šokių kolektyvas pašoko Lietuvių liaudies šokius „Gegužinės polka", „Pinuoklėlis".Vaikų etnografinis kolektyvas  „Vebenėlė" padainavo dainą „Žalia Girelė". Aerobikos būrelio merginos ritmiškai sušoko „Rytietišką šokį", „Jolantėlė". Matuizų vidurinės mokyklos moksleivė Raimonda savo daina „Mano mylimas žmogus" pakerėjo ne vieną širdį. Laura Matuizaitė padovanojo skirtą savos kūrybos dainą „Mamai". Koncerto pabaigoje, kiekvienas vaikas galėjo apsikabinti savo brangiausą žmogų-Mamą, kartu palinguoti ir sudainuoti bendrą dainą „Aš labai myliu savo Mamą". Koncertas truko 1,5 val.tačiau savo linksma gaida taip užbūrė žiūrovus,kad laikas prabėgo nepastebimai. Renginį vedė Matuizų vidurinės mokyklos mokytoja Jolita Prakapienė ir 2-os klasės mokiniai Ugnė Karsakaitė ir Mantas Bagdevičius.

Koncertas „Miela mama"

Kiekvienais metais Motinos dienos proga Gudžių laisvalaikio centras rengia savo kolektyvų koncertą, į kurį susirenka kaimo bendruomenės nariai, iš miesto  parvykęs jaunimas. Šiltą pirmosios gegužės dienos pavakarę būreliai pasipuošusių žmonių suko laisvalaikio centro link. Pirmiausia visi buvo pakviesti į Močiutės seklytėlę apžiūrėti rankdarbių parodos.
Šiais metais koncerte dalyvavo pradinių klasių mokiniai, skaitovai,dainas apie mamą dainavo mergaičių ir moterų vokaliniai ansambliai, šoko merginų bei moterų šokių kolektyvai. Keletą kūrinėlių pagrojo šeštokas Lukas Užusinas, šiemet baigiantis Daugų  muzikos mokyklos antrąją akordeono klasę. Savo programą parodė ir folkloro ansamblis. Daug gražių, šiltų žodžių apie brangiausią mums visiems žmogų  -  Motiną  tą vakarą nuskambėjo salėje. Visos mamos ir močiutės buvo apdovanotos floristikos būrelio narių  pagamintais darbeliais. Koncertą vedė gudžiškis Varėnos ,,Ąžuolo" vidurinės mokyklos abiturientas Vytautas Paleckas.

Respublikinės moksleivių folklorinių šokių varžytuvės „Patrepsynė 2009"

Balandžio 25 d. Šiauliuose vyko Respublikinės moksleivių folklorinių šokių varžytuvės ,,Patrepsynė 2009", kuriose dalyvavo virš 90 dalyvių. Šokėjai buvo suskirstyti į dvi I ir II kategorijos grupes. I kategorija (paprastesnė) skirta pradedantiesiems, mažiau patyrusiems šokėjams, II-oji (sudėtingesnė) - didesnę patirtį turintiems šokėjams. Pora privalėjo šokti visus pasirinktos kategorijos šokius, o jų buvo penki: ,,Antanas", ,,Dirižablis", ,,Marcinkauskas", ,,Ratasai" ir ,,Tindirioška".
Varėniškiai šiose varžytuvėse dalyvavo pirmą kartą. Varėnai atstovavo šokėjų pora - Eglė Plytnikaitė (Varėnos ,,Ąžuolo" vid. m-la) ir Vytautas Pavalkis (Matuizų vid. m-la). Šokėjų pora  3 mėnesius šokių mokėsi Varėnos kultūros centre, o jiems padėjo ruoštis Kultūros centro vyr. specialistė etnografė Lina Būdienė. Varžytuvėse šokėjai tapo ,,Dirižablio" šokio geriausiais šokėjai ir pateko į varžytuvių finalą, kuriose dėl geriausios poros vardo varžėsi penkios poros. Mūsų pora pelnė daug žiūrovų simpatijų.

Varėnos kultūros centrui įteikta kultūros ministerijos premija


Varėnos kultūros centrui įteikta garbinga kultūros ministerijos premija „Geriausias kultūros centras 2008". Ta proga kultūros centre vyko puikus kolektyvų bei jų partnerių koncertas „Pasveikinkim vieni kitus".
Šį aukščiausios kategorijos įvertinimą ir premiją kultūros ministerija skyrė, įvertinusi paskutiniųjų penkerių metų Varėnos kultūros centro aktyvią, kūrybingą, novatorišką veiklą, puoselėjant etninę kultūrą, mėgėjų meną, kuriant menines programas, tenkinant bendruomenės kultūrinius poreikius ir organizuojant profesionalaus meno sklaidą, o taip pat kultūros centrų patalpų ir darbo organizavimui reikiamų priemonių tinkamą būklę, atitinkamą kultūros ir meno darbuotojų kvalifikaciją.
Diplomą įteikęs kultūros ministerijos sekretorius Juozas Širvinskas sakė, kad prie šio įvertinimo prisidėjo ir kultūros darbuotojai, ir rajono savivaldybės vadovai su meru Vidu Mikalausku priešakyje, drauge ir visa kurianti Varėnos krašto bendruomenė. Jis kultūros darbuotojams linkėjo ir toliau dirbti sėkmingai bei gauti dar ne vieną aukščiausios kategorijos įvertinimą.
Lietuvos liaudies kultūros centro direktorius Saulius Liausa pasidžiaugė, kad rajono bendruomenė į kultūros centrą ateina ne tik dėl gražių, atnaujintų centro patalpų, bet, svarbiausia, dėl puikių renginių. Jis Varėnos kultūros centro direktorei Marytei Stoškutei įteikė apdovanojimą liudijančią atminimo lentą „Geriausias kultūros centras 2008". Varėnos rajono savivaldybės meras Vidas Mikalauskas sakė: „Džiaugiuosi šia ypatinga diena su visa Varėnos krašto bendruomene, ypatingai su kultūros puoselėtojais. Ir čia, salėje, ir rajone yra labai daug žmonių, nusipelniusių kultūrai... Nuo tada, kai duris atvėrė atsinaujinęs kultūros centras, kultūrinis gyvenimas rajone labai pasikeitė - čia kas savaitę vyksta puikiausi koncertai, vaidina geriausi šalies aktoriai...". Rajono vadovas dėkojo visiems kultūros darbuotojams ir linkėjo jiems didelės kūrybinės sėkmės bei meilės savo darbui.
Su dideliu įvertinimu Varėnos kultūros centro kolektyvą pasveikino Alytaus apskrities viršininkas Algimantas Bražionis ir jo pavaduotojas Juozas Šilanskas. Centro direktorei Marytei Stoškutei, jos pavaduotojui Mariui Galiniui, etnografei Lina Būdienei ir mišraus choro „Varpilė" vadovei Ramonai Velžienei buvo įteikti Alytaus apskrities viršininko padėkos raštai.
Varėniškius Lietuvos kultūros centro asociacijos vardu pasveikino kraštietė Inga Gučienė.
Varėnos kultūros centro direktorė Marytė Stoškutė sakė, kad ši premija kultūros centro kolektyvą įgalina pasidžiaugti tuo, kas pasiekta ir įpareigoja pateisinti pasiektą rajono kultūros lygį, nesustoti vietoje ir toliau kurti įdomius kultūros projektus, tenkinti bendruomenės kultūros poreikius, teikti kokybiškas kultūros paslaugas. „Varėnos rajonas puikiai reprezentuoja Dzūkiją etninės kultūros, kulinariniu paveldu ir gyvuojančiais reiškiniais, kuriuos sumaniai globoja ir puoselėja Varėnos kultūros centro ir jo filialų darbuotojai. Drauge su jais džiaugiuosi, kad jų iniciatyvas visada palaiko rajono savivaldybės meras Vidas Mikalauskas, kiti rajono vadovai... Šis kultūros centro veiklos įvertinimas yra bendras mūsų visų, rajono kultūros darbuotojų, darbo vertinimas..."-sakė direktorė.
Kad Varėnos kultūros centras tikrai vertas šio garbingo apdovanojimo, buvo galima įsitikinti koncerto, kurį režisavo Varėnos rajono savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjo pavaduotoja Regina Svirskienė, metu. Varėniškiams ir svečiams tą vakarą koncertavo vaikų folkloro kolektyvai: „Piemenukai" iš Nedzingės (vadovė Vanda Mockevičienė), „Serbenta" iš Senosios Varėnos (vadovė Irena Naujūnienė), Kultūros centro vaikų folkloro ansamblis (vadovė Lina Būdienė) bei muzikantai Rosita Svetikienė ir Kęstutis Taraila, jaunieji dainininkai iš vaikų popchoro „Bruknelė" (vadovė Asta Kašėtienė), Kultūros centro vyresniojo amžiaus žmonių kolektyvas „Kadagys" ir merginų šokių kolektyvas „Vėjava" (vadovė Ramunė Butkienė), kuriam talkino Varėnos moksleivių kūrybos centro jaunučių šokių kolektyvo mergaitės (vadovė Vilija Žilinskienė), 2003 metų „Aukso paukštės" nominantė, kultūros centro kapela „Periodas" (vadovas Valentinas Taraila), Kultūros centro jaunimo kapela (vadovas Irmantas Čepaitis).
Žiūrovams dainavo iš karto trys chorai: berniukų choras ,,Aitvaras", Varėnos muzikos mokyklos jaunių choras „Varėnė" (vadovė Ilona Zalanskienė) ir Kultūros centro mišrus choras ,,Varpilė" (vadovė Ramona Velžienė).
Dainą „Pasveikinkim vieni kitus" atliko Varėnos kultūros centro darbuotojų, meno kolektyvų vadovų ir visų tų , kurių triūsas buvo pastebėtas ir įvertintas, kolektyvas.

Akcija „Darom 2009"

Balandžio 18  dieną gyventojai visoje šalyje surinko beveik 10 tūkst. tonų šiukšlių. Talkoje dalyvavo per 45 tūkst. žmonių. Smagu, kad Lietuvoje vis populiaresnė tampa visuotinė švarinimosi akcija, bet būtų geriausia, jei dar populiariau taptų gyventi švariai, nebešiukšlinti. Taigi, ši akcija yra tiesiog puiki galimybė prisidėti prie švaresnės bei gražesnės mūsų aplinkos.
Kiekvieną dieną einame parko takeliu, gatvės šaligatviu ar priemiesčio keliu. Vaizdas mūsų nedžiugina: maišeliai, įvairios skardinės, buteliai ir daugybę kitų atliekų... Tikriausiai pritarsite toks vaizdas erzina. Juk norisi gatves bei parkus ir apskritai visą aplinką matyti švarią, išpuoselėtą ir svarbiausia - be šiukšlių!
„Darom 2009″ tikslai Varėnos rajone : sutvarkyti rajono aplinką, renkant ir rūšiuojant atliekas užterštose vietose. Įrodyti Varėnos karšto žmonių vienybę, bei skatinti ekologinį mąstymą ir pilietinį aktyvumą. Suburti įvairias organizacijas (politines, nepolitines, vyriausybines, nevyriausybines) įvairias įstaigas, draugijas, kultūros darbuotojus į vieną vietą vardan vieno tikslo. Skatinti organizacijų tarpusavio bendradarbiavimą.
Akcija „Darom 2009" yra dar labai jauna, Varėnos rajone ji vyko pirmą kartą, tačiau nepaisant to akcija susilaukė didelio susidomėjimo tiek jaunimo, tiek brandesnio amžiaus žmonių tarpe ir tuo labai džiaugiamės. Varėnos mieste  užsiregistravo ir akcijoj dalyvavo per 300 dalyvių, rajone dalyvavo per 700 akcijos dalyvių.
Akcijos organizatoriai dėkoja visiems  prisidėjusiems prie šio neeilinio renginio ir parodžiusiems kitiems, o svarbiausia sau, kad galime kartu pakeisti aplinką bei požiūrį į mus supantį pasaulį iš kito kampo - švaresnio kampo!

Samariečių dovana Panočių krašto vaikams


Kaniavos seniūnijos darbuotojos kartu su Druskininkų samariečiais Panočių kaimo vaikams organizavo šventę.
Į Kaniavos laisvalaikio ir pramogų centrą lietingą kovo 28 dieną rinkosi mažieji Panočių kaimo gyventojai su tėveliais. Renginio skelbime buvo rašoma, kad dalyvausiantys vaikai gaus dovanėles, susirinko apie 50 vaikų iš aplinkinių kaimų.
Pamatę labai gražias scenos dekoracijas visi susimąstė, kas čia bus. Ir štai susėdę sulaukė įeinant samariečių grupės vadovą, visi sužiuro į sceną. Jis pristatė visą atvykusią komandą.
Į sceną įėjo vilkas, vėliau gražuolė lapė, taip pat pasirodė ežys, asiliukas, meškinas, šuniukas, kiškučiai. Vaikai susidomėję žiūrėjo spektaklį apie miško žvėrelių gyvenimą.

Spektaklis buvo pamokantis, privertęs susimąstyti, apie lapės pyktį vargšų kiškučių atžvilgiu, o vėliau, sudegus, lapės namams, jie vieninteliai suteikė jai pastogę.


Po spektaklio visi dalyvavę vaikučiai gavo dovanėles. Samariečiai dalino iš Amerikos šeimų gautas dovanėles. Visi dalyvavę buvo patenkinti renginiu ir dovanomis.

KONKURSO REZULTATAI

Šių metų vasario mėnesio pabaigoje buvo paskelbtas rašinių konkursas kino tema, siekiant nustatyti jaunimo nuomonę dėl kino salės veiklos, kino filmų demonstravimo, kino seansų populiarumo, paklausos ir kt. Prizai buvo iš tiesų vertingi - visi geriausių rašinių autoriai galėjo laimėti kvietimus į pasirinktą spektaklį Varėnos kultūros centre. Tačiau dalyvių aktyvumas nebuvo itin didelis.
Todėl ir komisijai nereikėjo ilgai svarstyti bei rinkti laimėtojus. Perskaičiuosi visus darbus komisija nusprendė apdovanoti tik vieno rašinio autorių už originalumą ir subtilų bei ironišką problemos įžvelgimą. Kvietimas į pasirinktą spektaklį bus įteiktas Senosios Varėnos A.Ryliškio vidurinės mokyklos 11 klasės mokiniui Dovydui MAZALIAUSKUI už jo darbą „Nuosprendis iš viršelio".
Konkurso organizatoriai dėkoja visiems dalyvavusiems ir linki dažniau lankytis kino salėje.

Atranka į Dainų šventę

Kovo 21 d. Varėnos kultūros centre vyko Varėnos rajono folkloro ansamblių atranka į 2009 m. tūkstantmečio Dainų šventės folkloro dieną.
Lietuvos tūkstantmečio Dainų šventė šiemet pavadinta simboliškai - „Amžių sutartinė", ji kaip ir kasmet vyks Vilniuje ir Kaune liepos 1 - 6 dienomis. Šventės rengėjai, Lietuvos Liaudies kultūros centras, taip nusako šio pavadinimo reikšmę: „...sutarti - tai ne būti visiems vieno veido, ne dainuoti vienu balsu, bet dainuojant savo nepakartojamą širdies dainą - girdėti šalia savęs kitą ir patirti, kaip susilieja visų mūsų širdys į vieną Lietuvą, lyg iškerojusios į visas šalis ąžuolo šakos į vieną lają, į vieną gaudžiančią per tūkstantmečius AMŽIŲ SUTARTINĘ."
Šių metų Dainų šventė neeilinė, ji pasirinkta svarbiausiu Lietuvos vardo Tūkstantmečio minėjimo akcentu. Dainų šventės programą sudaro šios tradicinės dalys - tai Folkloro diena, Ansamblių vakaras, Šokių diena ir Dainų diena. Šių metų Folkloro dienos  programos ašis - Žemė (diena pavadinta  „Žemynėle, žiedkelėle"). Žemės konceptas folkloro kolektyvų programose gali būti plėtojamas keliais tarpusavyje besipinančiais lygmenimis: istoriniu, mitiniu, metaforiniu, apeiginiu (žemės gerbimo, apdirbimo, derliaus gavimo ritualai) ar emociniu.
Siekiant, kad šventėje pasirodytų tik geriausi folkloro ansambliai su tikslingai paruoštomis programas, kuriose vienu ar kitu būdu atsispindėtų teminė ašis, organizuojamos atrankos. Tokia atranka įvyko ir Varėnos kultūros centre kovo 21 dieną, kur savo programas pristatė net 23 Varėnos rajono folkloro kolektyvai. Varėnos rajonas iš kitų Lietuvos rajonų išsiskiria folkloro ansamblių gausa.
Todėl ir atranka užtruko visą dieną, prasidėjusi 10 val. tęsėsi iki vėlaus vakaro. Kolektyvų pasirodymus stebėjo kompetentinga komisija: etnomuzikologė, ,,Gero ūpo" laidos redaktorė Rasa Norinkevičiūtė ir Lietuvos liaudies kultūros centro vyriausioji specialistė, Papročių ir apeigų poskyrio vadovė Nijolė Marcinkevičienė. Tarp kolektyvų pasirodymų, pertraukų metu vyko komisijos ir ansamblių vadovų pokalbiai, pasirodymų aptarimai, buvo pateikiamos pastabos, patarimai ir pan.
Kovo 21- oji buvo iš tiesų neeilinė diena Varėnos kultūros centre, kuomet visi norintys vienoje vietoje galėjo pamatyti beveik visus Varėnos rajone esančius ansamblius. Atrankoje dalyvavo Senosios Varėnos A. Ryliškio vid. m-los vaikų folkloro ansamblis ,,Serbenta", vadovė Irena Naujūnienė, Krivilių laisvalaikio ir pramogų centro (LPC) folkloro ansamblis, vadovė Virginija Černiauskienė. Marcinkonių LPC folkloro ansamblis, vadovė Rimutė Avižinienė. Kaniavos LPC folkloro ansamblis, vadovė Vaclava Nanartovičienė. Perlojos LPC folkloro ansamblis, vadovė Irena Stoškienė. Gudžių LPC folkloro ansamblis, vadovė Marytė Didikienė, Dubičių laisvalaikio centro (LC) folkloro ansamblis, vadovė Filiutė Kapočienė, Nedzingės LPC vaikų folkloro ansamblis ,,Piemenukai", vadovė Vanda Mockevičienė ir suaugusiųjų folkloro ansamblis, vadovė Nijolė Maceikienė. Varėnos kultūros centro vaikų folkloro ansamblis, vadovė Lina Būdienė, Merkinės jaunimo etnokultūros klubas ,,Kukumbalis", vadovai Rita ir   Vytautas Černiauskas,
Matuizų vid. m-los vaikų folkloro ansamblis ,,Verbenėlė", vadovė Daiva Kielienė. Lynažerio kaimo folkloro ansamblis, vadovai Marytė Mortūnienė ir Algis Matjoška. Vilkiautinio LPC folkloro ansamblis, vadovė Jurgita Česnulevičienė. Sarapiniškių LPC folkloro ansamblis, vadovė Milda Balkuvienė. Merkinės LPC folkloro ansamblis, vadovė Laima Jakštienė. Matuizų LPC folkloro ansamblis ,,Verbena", vadovė Daiva Kielienė. Puvočių kaimo folkloro ansamblis. Vadovė Stasė Bogušienė, Margionių kaimo folkloro ansamblis. Vadovė Agota Jeremičienė. Kibyšių LC folkloro ansamblis. Vadovas Tautvydas Priekienis, Žiūrų kaimo folkloro ansamblis, vadovė Marcelė Paulauskienė. Kabelių LC vaikų folkloro ansamblis ,,Asarukai" ir Ašašninkų kaimo folkloro grupė,  vadovė Danutė Valentukevičienė.
Kiekvienas kolektyvas turėjo paruošęs 15-20 min. programą, vis kitokia tema, bet vienaip ar kitaip susijusią  su Žeme. Tarp mūsų kraštiečių populiariausi buvo įvairūs žemdirbystės ciklo papročiai, kuriuose labai ryškiai užsilikusios žemės gerbimo, aukojimo jai vardan gero derliaus ar padėkos apeigos, su tuo susiję tikėjimai, elgsena. Buvo parodytos tokios programos: „Lino drobelės", „Lino kelias", „Linų rovimas", „Aukštas ponaicis, melsva skrybėlaitė", „Velykų lalavimai", ,,Sekminės", ,,Šienapjūtė", ,,Šienapjūtės pabaigtuvės", ,,Javų lankymas", „Rugiapjūtės pabaigtuvės", ,,Duonelė ant mūsų stalo", ,,Bulviakasis", „Grybavimo ir uogavimo ypatumai". Buvo paruošta ir neįprastesnių programų: ,,Palydos į kariuomenę", ,,Senų laikų atmintis" ir ,,Iš žemės atėjęs, į ją ir sugrįši".
Tarp folkloro ansamblių pasirodymų grojo garsūs ne tik Varėnoje, bet ir visoje Lietuvoje armonikieriai Danielius Taraila ir Pranas Ulbinas, kuris prieš savaitę dalyvavo Širvintose vykusioje armonikierių šventėje, kur jau ketvirtą kartą iš eilės pelnė geriausio armonikierio vardą.
Šiemetinėje Folkloro dienoje Vilniuje dalyvaus apie 300 folkloro kolektyvų iš visos Lietuvos, nemažai dalyvių bus ir iš mūsų rajono, o kiek tiksliai - sužinosime balandžio pradžioje, kuomet visoje Lietuvoje bus pasibaigusios atrankos ir paskelbti rezultatai.

 

 Skaitovų konkurse varžėsi ne tik moksleiviai, bet ir močiutės.

Kovo 10 d. Senosios Varėnos laisvalaikio centre organizuotas skaitovų konkursas, skirtas Lietuvos vardo 1000-mečio ir Lietuvos Nepriklausomybės Atkūrimo dienos paminėjimui.
Renginyje dalyvavo Gudžių, Perlojos, Senosios Varėnos kultūros centrų ir A.Ryliškio vidurinės mokyklos skaitovai.
Susirinkusius su šventėmis pasveikino ir dalyviams sėkmės palinkėjo Varėnos seniūnas Juozas Balevičius.
Skaitovai labai skyrėsi savo amžiumi: nuo pradinukų iki garbaus amžiaus močiučių. Tarp moteriškų balsų sodriai nuskambėjo vienintelio vaikino Tomo Sadausko, aštuntoko iš A.Ryliškio vidurinės mokyklos, skaitomi posmai.
Visus prajuokino Marijos Gražulienės papasakota jos piršlybų istorija. ,,Nė žodelio nepridėjau, tikino pasakorė iš Senosios Varėnos.
Iš širdies nuskambėjo Antaninos Michailovskajos ir Gudžių laisvalaikio ir pramogų centro direktorės Marytės Didikienės skaitoma poezija.
Bene didžiausio dėmesio sulaukė Petronėlė Truncienė iš Gudžių. Ši kaimo moteris apdovanota įvairiapusiu talentu: visą gyvenimą rašo eilėraščius, kuria kupletus apie šalies politinį gyvenimą, dainuoja.
Renginyje irgi skaitė savo pačios sukurtas eiles, čia pat sueiliavo keletą kupletų. Anot moters, geriausiai sekasi eiliuoti dirbant ūkio darbus, pavyzdžiui, melžiant karvę.
Iš nemažo būrio skaičiusių moksleivių, komisijai buvo sunku išrinkti geriausius.
Beje, buvo ,,patikrinta" ir komisijos kompetencija. Komisijos narės: mokytojos Leokadija Balkuvienė ir Dana Petrauskienė, Senosios Varėnos laisvalaikio centro vadovė Marija Dancevičienė turėjo pačios padeklamuoti po eilėraštį. Su užduotimi jos puikiai susidorojo ir paskelbė nugalėtojas: 1-ąją vietą užėmė daugkartinė įvairių konkursų laureatė Urtė Fialkovskytė iš Perlojos. 2-ąja vieta dalinosi Eglė Stoškutė ir Liucija Selvestravičiūtė, o 3-ioji atiteko Šarūnei Mikelionytei ir Agnei Makselytei. Dovanėles gavo ne tik laimėtojos, bet ir visi konkurso skaitovai.
Renginio pabaigoje tiek dalyviams, tiek žiūrovams nestigo ne tik geros nuotaikos, bet ir dzūkiškų bandų bei kitų skanėstų.
Renginį vedė ir organizavo laisvalaikio centro vadovė Marija Dancevičienė.

 

Kovo 11 - oji Gudžiuose

Kovo 11 - oji svarbi šventė lietuvių tautai. Ji per amžius bus minima įvairių kartų tarpe. Lietuva - mūsų širdis, mūsų džiaugsmas, ramybė ir bendras tikėjimas jos ateitim.
Kovo 11 - osios rytą prie Gudžių laisvalaikio centro rinkosi suaugę ir vaikai, kurie buvo pasiruošę jau tradicijai tapusiai išvykai į mišką. Miško aikštelėje talkininkaujant vyresniems, vaikai sukrovė ir uždegė laužą. Atokiau buvo verdama žuvienė, kur po įvairių atrakcijų buvo skanu pavalgyti. Prigęsus laužui kepėme lašinius ir bulves. Buvo puiki ir prasminga šventė miške ne tik jaunimui, bet ir vyresniems.

Varėnos kultūros centre - vaikų ir jaunimo teatrų šventė ,,Šimtakojis-2009"

 
Kovo 13 - 14 dienomis Varėnos kultūros centre vyko regioninė Lietuvos vaikų ir jaunimo teatrų apžiūra - šventė - ,,Šimtakojis - 2009". Joje dalyvavo 26 Lietuvos vaikų ir jaunimo teatrai, buvo parodyta tiek pat spektaklių. Vaidinančių amžius buvo nuo 8 iki 20 metų. Ilgas šios šventės spektaklių sąrašas ir susirinkusiųjų gausa rodo, kad teatro tradicijos Lietuvoje yra labai stipriai puoselėjamos mokymo įstaigose, kultūros centruose, susilaukia didelio vaikų ir jaunimo susidomėjimo. Varėnos rajono savivaldybės švietimo, kultūros, sporto skyriaus vedėjo pavaduotoja Regina Svirskienė džiaugėsi, kad ši šventė subūrė tiek daug teatrų iš visos Lietuvos ir aplankė Varėnos kultūros centrą, kuriame per pusmetį jau vaidino Vilniaus mažasis, ,,Domino" ir kt. teatrai.
Šventę pradėjo Alytaus darželio - mokyklos ,,Drevinukas" vaikų dramos studija. Spektakliu ,,Kupriukas muzikantas" jie parodė, kad moka ne tik puikiai vaidinti, bet ir groti. Vėliau į sceną išėjo Kauno šv. Mato vidurinės mokyklos dramos studija ,,Kubas" su pasaka ,,Tūkstantmečių pasakų pasaka" ir kt. Susirinkusieji regioninėje Lietuvos vaikų ir jaunimo teatrų šventėje - ,,Šimtakojis - 2009" pamatė nemažai spektaklių, pastatytų pagal visiems gerai žinomus literatūros kūrinius:
Lietuvių liaudies pasaka ,,Vėjo botagas" (Punsko lietuvių kultūros namų vaikų teatras),
pasaka ,,Avinėlis Beragėlis" (Alytaus r. Kumečių pagrindinės mokyklos vaikų teatras),
drama ,,Kaltė" (Jonavos savivaldybės teatro jaunimo studija),pasaka „Pepė" (Prienų r. Jiezno gimnazijos moksleivių teatras ,,Dėlionė"),
eiliuota poemėlė ,,Grybų karas" (Vilkaviškio r. Paežerių pagrindinės mokyklos dramos būrelis ,,Smalsiukai"),
pasaka ,,Kupriukas muzikantas" (Kauno ,,Purienų" vid. mokyklos teatro studija ,,Džiugina"),
drama ,,Meilė, džiazas ir velnias" (Trakų r. Lentvario Motiejaus Šimelionio gimnazijos teatro studija ,,Ant palangės"),
muzikinė pasaka ,,Cino kareivėlis" (Vilkaviškio vaikų ir jaunimo centro dramos būrelis),
absurdo tragikomedija ,,Pakeleivingi" (Vievio kultūros centro jaunimo dramos būrelis),
literatūrinė muzikinė kompozicija ,,Konradas Valenrodas" (Vilniaus Lazdynų vidurinės mokyklos teatras ,,Kietas riešutėlis"),
J. Žemaitės ,,Marti" (Birštono gimnazijos dramos studija), „Arklio Dominyko meilė" (Prienų ,,Ąžuolo" pagrind. Mokyklos teatras ,,Giliukas").
Abi dienas teatrų spektaklius vertino komisija:
Pirmininkė - Elena Savukynaitė, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos docentė, Alytaus apskrities teatro ekspertė. Sekretorius - Ramūnas Abukevičius, Lietuvos liaudies kultūros centro teatro poskyrio vyr. specialistas. Nariai: Vidmantas Fijalkauskas, Panevėžio J. Miltinio vidurinės mokyklos teatro mokytojas, Panevėžio apskrities teatro ekspertas; Inesa Kurklietytė, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos mokomosios studijos direktorė, Vilniaus apskrities teatro ekspertė.
Komisijos nariai turėjo atrinkti kandidatus į baigiamąsias teatrų šventes Telšiuose ir Jonavoje. Tikslūs rezultatai bus aiškūs tik po visų regioninių švenčių.
„Šimtakojis - 2009" šį savaitgalį šėls Zarasuose.

Kovo 11-ajai - minėjimas ir koncertas

Varėnos kultūros centre vyko Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienai skirtas minėjimas ir koncertas.
Į Varėnos kultūros centrą gausiai susirinkusius varėniškius su šia visai Lietuvai svarbia švente - Kovo -11-ąja - pasveikino rajono savivaldybės meras Vidas Mikalauskas.
„Džiaugiuosi, kad galiu visus pasveikinti su šia mūsų šaliai svarbia diena. Prasidėjo 19-asis laisvės, nepriklausomybės pavasaris. Kaip ir kasmet, vėl kibsime į darbus. Noriu palinkėti, kad derlius būtų skalsus, o darbai - sėkmingi. Džiaugiuosi, kad šiandien Kovo 11-ąją su varėniškiais švenčia signataras Juozas Dringelis. Linkiu jam sveikatos, stiprybės ir toliau sėkmingai dirbti Varėnos kraštui... O apie Kovo 11-ąją tegul kalba jaunimas...".
Į sceną buvo pakviesti mokinių rašinių konkurso „Kokį gimtąjį kraštą kurs mano karta?" dalyviai: I vietos laimėtoja Justina Miliūnaitė, Varėnos „Ryto" vidurinės mokyklos 11 klasės mokinė ( mokytoja Laima Skliutienė), II vietos laimėtoja Jolita Arlinskaitė, Varėnos „Ąžuolo" vidurinės mokyklos 12c klasės mokinė (mokytoja Stasė Grambienė), III vietos laimėtojai Jovita Žėkaitė, Liškiavos pagrindinės mokyklos moksleivei ( mokytoja Marijona Gervelienė) ir Vytautas Pavalkis, Matuizų vidurinės mokyklos 12 klasės mokinys ( mokytojas Gintaras Augustinavičius) bei kiti mokiniai, kurių rašinius įvertino komisija: Ieva Endrikytė, Varėnos „Ryto" vidurinės mokyklos 10 c klasės mokinė (mokytoja Rasa Speteliūnienė), Agnė Bielinytė, Varėnos rajono Merkinės Vinco Krėvės gimnazijos II bg klasės mokinė (mokytoja Asta Tarailienė),Gediminas Juknevičius, Varėnos rajono Merkinės Vinco Krėvės gimnazijos IV a klasės mokinys (mokytoja Rita Černiauskienė), Giedrė Pačkauskaitė, Varėnos rajono Merkinės Vinco Krėvės gimnazijos II bg klasės mokinė (mokytoja Asta Tarailienė), Emilija Pigagaitė, Varėnos „Ąžuolo" vidurinės mokyklos 10 b klasės mokinė (mokytoja E. Seliukienė), Liucija Ribinskaitė, Varėnos „Ąžuolo" vidurinės mokyklos 10 b klasės mokinė, (mokytoja E. Seliukienė), Arnas Rutkauskas, Varėnos rajono Merkinės Vinco Krėvės gimnazijos II bg klasės mokinys (mokytoja Asta Tarailienė), Edita Varanauskaitė, Varėnos „Ąžuolo" vidurinės mokyklos 11 a klasės mokinė (mokytoja Ona Dvareckienė) ir Rasa Vitkauskaitė, Varėnos rajono Merkinės Vinco Krėvės gimnazijos IV a klasės mokinė (mokytoja Rita Černiauskienė).
Meras pasidžiaugė, kad turėjo galimybę perskaityti šių mokinių kūrybinius darbus, dėkojo jiems už puikias mintis ir pasveikino su švente bei mokiniams ir jų mokytojams įteikė po kvietimą į spektaklį „Meistriškumo pamoka".
Ištraukas iš savo rašinio perskaitė Liškiavos pagrindinės mokyklos moksleivė Jovita Žėkaitė. „Dabar dažnai girdime: „Jaunimas tiesia tiltus į ateitį". Kokį kelią aš tiesiu? Ar galiu jį tiesti? Nejučiom prisimenu A.de Sent Egziuperi mintį: „Išlaisvink žmogų ir jis pradės kurti". O aš juk laisva-šią dovaną man Nepriklausomybė dovanojo. Vadinasi, galiu tiesti tiltus į ateitį, galiu prisidėti prie gimtojo krašto puoselėjimo...".
Vėliau nuostabų koncertą varėniškiams dovanojo Kauno valstybinis choras (meno vadovas ir dirigentas Petras Bingelis, koncertmeisterė Beata Andriuškevičienė). Choras atliko Česlovo Sasnausko, Mikalojaus Konstantino Čiurlionio, Jono Švedo, Juozo Tallat Kelpšos, Balio Dvariono, Vlado Švedo, Vytauto Klovos, Giuseppe Verdi, Konrado Kavecko, Paolo Lucci, Stasio Šimkaus kūrinius. Koncerte dainavo solistai Rūta Miliauskaitė, Elena Kalvaitytė-Vitkauskienė, Jurgita Žilinskaitė, Mindaugas Yla ir Robertas Jančkaitis. Varėniškius su švente pasveikino kraštietis kompozitorius Vladas Švedas.

 

Fotoparodoje - gimtinė

Kovo 7 dieną piečiausiame Lietuvos geografiniame taške - Kabeliuose - norėta paminėti Lietuvos Nepriklausomybės dieną vaikų darbų paroda „Lietuva, kurią aš matau", kuri atspindėtų laisvoje Lietuvoje gimusių piliečių požiūrį į savo valstybę. Tema nesikeitė, bet įvairių diskusijų ir pokalbių metu plėtėsi, nes kiekviena kultūros epocha turi savitus estetikos principus, santykį su aplinka, stiliaus bruožus, įvairialypį filosofijos, religijos ir etikos pagrindą, todėl pasižiūrėti į valstybę per naujos epochos prizmę ne taip paprasta.
21 amžius - mokslo ir technikos amžius. Pasak rašytojo Rimanto Vanago, rašančio jaunimo auklėjimo temomis, „kultūros, literatūros savitumų, apskritai dvasios resursų, potencijų, galimybių turime kur kas daugiau, nei kartais manome, įsivaizduojame <...>Metas susivokti, kad kultūros turime ne tiek, kiek jos nuperkame, bet kiek patys joje dalyvaujame, ją kuriame". Ši R.Vanago mintis paskatino ieškoti kūrėjų savo gyvenamoje apylinkėje.
Skaitmeninis fotoaparatas -nėra technologijų „viršūnė", bet juo naudotis kaimo žmonės nemoka. Vaikų iniciatyva buvo nutarta lankyti gyventojus, juos pamokyti, kaip elgtis su įdomiu prietaisu, kad net seneliai galėtų įamžinti tai, kas jiems yra brangiausia, gražiausia, įdomiausia, o gal net keisčiausia. Jų darbai tarytum  vertybių fotoanketa.
Seniausieji gyventojai -Juzė Trainavičienė ir Jonas Kraunelis -įžengę į devintą dešimtį, pirmą kartą rankose laikė fotoaparatą. Džiaugsmingai fotografavo ir žmonės su negalia. Fotoparodos kūrime dalyvavo iš viso 15 kaimo gyventojų, du žymūs kraštiečiai : profesorius Jonas Grigas ir pulkininkas Algimantas Vyšniauskas. Atrinkta 70 darbų.
Vertybinės orientacijos nepasikeitusios: tai -mėgstamas darbas(bitininko fotografijose -aviliai, audėjos -staklės), religiniai simboliai, kenčiančiam vienatvę-draugas, kasdieninė aplinka, medis, gimtinės besiilginčiam kraštiečiui -gimtoji sodyba, užžėlęs geležinis kelias ar pilkas akmuo. Tik profesoriaus Jono Grigo nuotraukoje -japonų mokslininkų delegacija kartu su Kabelių žmogumi Vilniaus universiteto Sarbievijaus kieme. Be abejo, ši nuotrauka byloja apie Lietuvos vietą pasaulyje, apie asmenybės indėlį.
Kabelių kaimo bendruomenės nariai noriai rinkosi kovo 7 dieną  į parodos „Lietuva, kurią aš matau" atidarymą, tūkstantmečio proga įamžintą senelio, vaiko ar žmogaus su negalia. Trumpam sustabdyta viena Lietuvos tūkstantmečio akimirka. Pamatyta tai, kas svarbiausia - Lietuvos širdis - GIMTINĖ.

Verpimo pamokos

Kabelių  laisvalaikio centro vaikų folkoro ansamblis  „Asarukai" gali pasidžiaugti ne tik repeticijomis, bet platesne edukacine veikla. 2008 metais  „Asarukai" dalyvavo kaimo bendruomenės projekte „Švietėjiškų ir kultūrinių renginių socialiai remtiniems asmenims organizavimas" (projekto vadovė Danutė Valentukevičienė), kurį finansavo Varėnos rajono savivaldybė.  Romas Norkūnas išmokė vaikus pynimo iš vytelių paslapčių. Ne visos mergaitės norėjo  rankose laikyti peilį, todėl kovo mėnesį jaunosios daininkės mokėsi verpti. Atotrūkis tarp kartų ir mokslo pažanga dažnai neleidžia „atkurti" kaimo žmogaus pasaulėjautos, suprasti dainų lyrizmo, atrasti prasminį  tautosakos vieneto kodą.
Ašašninkų moterų folkloro grupės dalyvės pasitarusios nusprendė, kad geriausia verpimo mokytoja -švelnaus būdo ir labai kantri kabeliškė  Sigutė Valentukevičienė. Elena Miliauskienė jaunosioms tradicijų perėmėjoms paskolino verpimo ratelį, o Marytė Tamulevičienė - linų kuodelį.
Sigutė Valentukevičienė kantriai mokė senoviško darbo.Jos vyras Algirdas Valentukevičius čia pat skusdamas nuo rėmelių bičių pikį mergaitėms pasakojo sakmes, aiškino, kaip gyveno vyresnioji karta, kokiais drabužiais vilkėjo, kokius darbus dirbo.
Ir pačiam pasakoriui mergaitės pateikė staigmeną - jos papaskojo užrašytas Algirdo Valentukevičiaus sakmes.
Verpimas - gana sudėtingas darbas šiandienos žmogui. Mergaitės žada dar pasimokyti savaitę, kad būtų suprantamos dainos apie linus, kodėl dzūkės šį augalą vadina lineliu.Sigutė Valentukevičienė, kantrioji mokytoja, neišleidžia mergaičių be pamokymų. Jos privalo dar pajusti svetingumą - karštos arbatos ir medaus skonį...

Dvyliktojoje „Maišatynėje" -šešių rajono moksleivių komandų varžytuvės
 

Varėnoje praūžė dvyliktasis jaunimo renginys „Maišatynė". Tai smagi šventė-konkursas, kurio metu Varėnos rajono mokyklų moksleiviai varžosi dėl geriausiųjų titulo. Šiemetinė jo tema - „Meilė laisvalaikiui". Šiemet konkursas tradiciškai vyko dvi dienas ir jame dalyvavo šešios komandos: Varėnos „Ąžuolo" vidurinės mokyklos „Myliukai", Varėnos „Ryto" vidurinės mokyklos „Širdukai", Merkinės V.Krėvės gimnazijos „Širdagraužis", Marcinkonių jaunimo klubas „Spiečius", Matuizų vidurinės mokyklos „Romantikai" ir Panočių vidurinės mokyklos „Strėliukai". Šiųmetę jaunimo šventę režisavo Matuizų laisvalaikio ir pramogų centro direktorė Irena Čeplikienė. Renginį puikiai vedė Varėnos „Ryto" vidurinės mokyklos moksleiviai Glorija Žilinskaitė ir Marius Vaičiulionis.
Komandos turėjo prisistatyti, improvizuotai suvaidinti hobį arba pomėgius, sukurti videoklipuką apie iškylą, ekskursiją arba turistinį žygį, atlikti muzikinį numerį tema „Kuriame naują grupę, komandą". Komandų vadovai taip pat turėjo būti parengę užduotį „Meilė laisvalaikiui".
Šmaikščius komandų pasirodymus vertino kompetentinga komisija. Penktadienį: Alytaus miesto savivaldybės tarybos Kultūros, švietimo ir sporto komiteto pirmininkė Silvija Peštinienė Alytaus miesto lėlių teatro aktorius Robertas Šaknickas, Varėnos rajono savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vyr. specialistė Inga Kudarauskienė, renginio rėmėjas, UAB"EMSI" komercijos direktoriaus pavaduotojas Augustinas Jurčys, „Maišatynės 2007" vedėja Gulera Atajeva.
Penktadienį žiūrovų prizą laimėjo Varėnos „Ąžuolo" vid. mokyklos komanda ,,Myliukai" (vadovė Rima Janavičienė).
Šeštadienį: Alytaus miesto lėlių teatro aktorė Jūratė Kundrotienė, Alytaus miesto lėlių teatro aktorius, režisierius Žydrius Gorelčenkas, Alytaus miesto teatro aktorius Vidas Vaškys, aktorius Vaidas Pračkaila (Apolionija Zizirskienė) ir Lietuvos muzikos akademijos studentas Marius
Kačiulis. Komandos buvo vertinamos pagal originalumą, išradingumą, šmaikštumą ir atitikimą temai.
I-ąją vietą iškovojo Varėnos ,,Ryto" vid. mokyklos komanda ,,Širdukai" (vadovė Angelė Malinovskienė), II-ąją - Varėnos „Ąžuolo" vid. mokyklos komanda ,,Myliukai" (vadovė Rima Janavičienė), III-ąją - Matuizų vid. mokyklos komanda ,,Romantakai (vadovė Daiva Kielienė).
Originaliausia komanda buvo išrinkta Marcinkonių jaunimo klubas „Spiečius" (vadovė Rimutė Avižinienė), žaismingiausia - Panočių vid. mokyklos „Strėliukai" (vadovė Vaclava Nanartovičienė), išradingiausia - Merkinės V.Krėvės gimnazijos komanda „Širdagraužis" ( vadovė Renata Černiauskienė).
Tradiciškai, kaip ir kasmet, šventės globėjo, Varėnos rajono savivaldybės mero Vido Mikalausko, prizais buvo apdovanoti geriausi jaunieji aktorė ir aktorius. Šiemet iš mero pavaduotojo Alvydo Valeišos rankų keramikos skulptūrėles gavo puikiai improvizavę Matuizų vidurinės mokyklos mokinė Vitalija Šiškevičiūtė ir Varėnos „Ąžuolo" vidurinės mokyklos mokinys Vitalijus Palūninas.
Pilnutėlę Varėnos kultūros centro žiūrovų salę linksmino Varėnos moksleivių kūrybos centro dramos studija ( vadovė Loreta Ribinskienė), Varėnos moksleivių kūrybos centro šokių studija „Mikitukas" (vadovė Jolanta Stankevičienė), originalias madas demonstravo „Mados teatro" modeliai (vadovė Lina Čenienė), šoko breiko grupė ir reperiai, grojo Varėnos kultūros centro jaunimo kapela , vadovaujama Irmanto Čepaičio. Įspūdingą reginį parodė „ugnies fakyrai" - broliai Kundrotai iš Alytaus.
Šventės organizatoriai ir moksleiviai dėkojo rėmėjams, kurių dėka tradicinis jaunimo renginys buvo dar įspūdingesnis.
Kad Varėnos jaunimo renginys kasmet tampa vis populiaresnis, byloja ir tai, jog į šiemetinę dvi dienas vykusią „Maišatynę" bilietų sunku buvo gauti, ir į ją visi norintys nepateko.

Komisija Varėnos kultūros centre

Praėjusį trečiadienį Varėnos kultūros centre lankėsi „Geriausio kultūros centro 2004 - 2008 m." vertinimo komisija.
Varėnoje lankėsi penki komisijos nariai: Jadvyga Lisevičiūtė - Kultūros ministerijos Regionų kultūros skyriaus vyriausioji specialistė, Inga Gučienė - Lietuvos Liaudies Kultūros Centro Regionų kultūros informacijos poskyrio vyriausioji  specialistė, Romas Matulis - Lietuvos kultūros centrų asociacijos prezidentas, Plungės kultūros centro direktorius, Edgaras Pilypaitis - Gelgaudiškio kultūros centro direktorius, Irena Pilipčikienė - Alytaus  apskrities viršininko administracijos socialinių reikalų, švietimo ir kultūros skyriaus vedėja. Susitikime su komisija dalyvavo Varėnos rajono savivaldybės meras Vidas Mikalauskas, Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjo pavaduotoja Regina Svirskienė, Varėnos kultūros centro direktorė Marytė Stoškutė, pavaduotojas kultūrinei veiklai Marius Galinis ir pavaduotojas ūkio reikalams Juozas Biekša.
Pirmiausia komisija buvo pakviesta į diskotekų salę ir bebaigiančios įsikurti kavinės patalpas. Vėliau didžiojoje koncertų salėje svečiams, patogiai įsitaisius, buvo parodytos modernios vaizdo ir garso technikos galimybės - šviesų ir muzikos šou. Taip pat buvo parodytos akimirkos iš kultūros centro rekonstrukcijos darbų bei pristatyti didžiausi centro organizuojami renginiai, apie kuriuos plačiau papasakojo švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjo pavaduotoja Regina Svirskienė.
Komisijai buvo surengta ekskursija po kultūros centrą, kurios metu jie apžiūrėjo šiuolaikiškai įrengtas patalpas: sceną, grimerines, darbuotojų, repeticijų kabinetus, choreografijos ir choro studijas, konferencijų salę ir kitas patalpas. Vertinimo komisijos nariai bendravo su administracijos darbuotojais, o centro direktorė ir pavaduotojas kultūrai supažindino su kultūros centro veikla, numatomais renginiais, ateities planais ir kt. Komisiją labai domino naujausios technologijos, įdiegtos rekonstruotame centre ir jų galimybės, todėl nemažai klausimų pateikė techniniam personalui.
Po susipažinimo su kultūros centro veikla ir galimybėmis bei patalpų apžiūrėjimo vyko vertinimo komisijos ir Varėnos atstovų aptariamasis pokalbis. Rezultatai, ar  Varėnos kultūros centras bus pripažintas geriausiu Lietuvoje ir ar jam pavyks gauti „Geriausio kultūros centro 2004 - 2008  m." nominaciją, turėtų paaiškėti 27 dieną.

Sudeginta gražuolė Morė

Vasario 24 dieną, kaip visada, antradienį, likus iki Velykų 46 dienoms perlojiškiai siautulingai šventė Užgavėnes. Vakarėjant po Perloja eikliais ūkininko Jono Juodžiukyno arklių kinkiniais važinėjo Lašininis ir Kanapinis, kurie tapo šventės kviesliais. Gatvėmis su ruporu kviečiantys perlojiškius svarbiausieji Užgavėnių veikėjai išties sukvietė prie Laisvalaikio centro ir didelių, ir mažų linksmuolių. Prie kieminėjančiųjų po Perloją prisijungė ir Valdo Kaminsko vežimas pilnas kaukėtų vaikų smagiai žadino gyventojus.
Nors šįmet Užgavėnės vėlyvos, tačiau laukai dar pilni sniego, tad yra ką varyti iš kiemo, gera proga rengti Lašininio ir Kanapinio varžytuves, juk taip norisi pavasario. O kokios Užgavėnės be blynų gausos ir sotaus stalo? Perlojiškiai net krosnį lauke tuo tikslu buvo padarę, o jau blynų, blynų - kaip ir priklauso - sočiai. Stalas buvo sudėtinis ir gausus, kaimo moterys pasirūpino.
Smagiai grojant Pranui Ulbinui perlojiškiai vaišinosi, šoko ratelius, varė žiemą lauk. Žinoma, šitaip siaučiant ir laužo galingo reikėjo. Gediminas Baublys nepagailėjo didžiulio šiaudų ritinio, kurį užkūrus, rodės, visa žiema ištirps. Tradiciškai visu gražumu puikavosi Morė. Nors pagal paprotį ji visų žiemos blogybių atspindys, bet labai jau stotinga Morė sulaukė ne vieno vyro šmaikščios replikos, kol pagaliau su visomis negandomis ir pagundomis sudegė galingose laužo liepsnose. O prie kaitrių liepsnų ratelius lėkė susikabinę rankomis ir perlojiškiai, ir jų svečiai. Mat šįmet į šventę atvyko ir iš Varėnos, ir iš aplinkinių kaimų. Juk linksmumas visada traukia.
Iki gilių sutemų perlojiškiai kėlė triukšmą gindami žiemą. Vaikai žaidė žaidimus, spėjo Pelagėjos Valukynienės užmintas mįsles. Reikėjo gerai išsidūkti, sočiai prisivalgyti, nes po Užgavėnių prasideda sausas, pasninko metas - Gavėnia. Laukiant Velykų netinka didelės linksmybės, mėsėdis baigėsi, dabar liesojo Kanapinio laikas.

Užgavėnių šventė

Panočių kaime siautėjo jaunuolių persirengėlių komanda, kuri savo šūkalojimais priminė, jog baigiasi žiemos metas. Nešini žiemos simbolį Morę,  su šūkiu „Žiema, žiema bėk iš kiemo", patraukė link Panočių vidurinės mokyklos stadiono, kur ir vyko žiemos šventė. Čia laukė daug susirinkusių mokytojų, mokinių, kaimo gyventojų. Tą dieną žiema lyg ir bandė trauktis, kadangi neturėjo pasirinkimo, nes Kanapinis buvo nusiteikęs nurungti Lašininį Šventės pradžioje vyko sveikinimai, palinkėjimai, koncertas. Antroje dalyje vyko įvairios varžybos su rogutėmis, maišais, gaidžių peštynės, kuriose lenktyniavo mokytojų ir mokinių komandos. Ant laužo buvo garbingai sudegintas žiemos simbolis. Sniego gniūžčių karas, stumdymasis, vaikų skardus juokas priminė linksmą, nuotaikingą Užgavėnių šventę, kuri pasibaigė blynų valgymu.

Vaclava Nanartovičienė

Vasario 16 - osios minėjimas

Iš atminties neišblėstanti Lietuvos valstybės atkūrimo diena buvo minima Panočių vidurinėje mokykloje. Minėjime dalyvavo gausus būrelis mokytojų, mokinių, kaimo bendruomenė. Minėjimas prasidėjo Lietuvos himnu, vėliau skambėjo E. Masytės daina  Laisvė, kuri visus privertė susikaupti ir pamastyti. Akimirksniui laikas sustojo ir visi paskendome Lietuvos valstybės atkūrimo istorijos puslapiuose, buvo perskaitytas Vasario 16 - osios Nepriklausomybės aktas. Mokiniai deklamavo eilėraščius, dainavo daineles. Kiekvienas savo širdies kertelėje išsinešė dalelytę prisiminimų iš Vasario 16 - osios minėjimo.

Vaclava Nanartovičienė

Vasario 16 -toji Dubičiuose

Vasario 16d. 10 val. Dubičių Švč.Jezaus Širdies bažnyčioje buvo aukojamos šv. mišios už Lietuvos nepriklausomybę. Po šv. mišių susirinkusieji neskubėjo skirstytis, nes norėjo pasiklausyti kaimo etnografinio ansamblio atliekamų partizaninių dainų, kuriose apdainuota jų pasiaukojimas už Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę.

Vasario 16-ąją - iškilmingas minėjimas ir įspūdingas koncertas
 

Varėnos kultūros centre vyko iškilmingas minėjimas ir koncertas, skirtas Vasario 16-ajai - Lietuvos valstybės atkūrimo dienai.
Nuskambėjus Lietuvos himnui, tylos minute buvo pagerbti žuvusieji už Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę, vėliau kariai padėjo gėles prie Nepriklausomybės paminklo ir savanorių kapų Senojoje Varėnoje.
Į minėjimą atvykusius rajono gyventojus Vasario 16-sios proga sveikindamas rajono savivaldybės meras Vidas Mikalauskas ne tik prisiminė svarbiausius devyniasdešimties metų Lietuvos įvykius, bet ir šių dienų aktualijas, kurios taip pat bus įrašytos į mūsų valstybės istoriją.
„Gerbiamieji, nuoširdžiai sveikindamas visus Jus ir Jūsų artimuosius, didelius ir mažus, su šia iškilia tautos švente, Lietuvos nepriklausomybės švente, linkėdamas naujų iniciatyvų, drąsių iššūkių, kūrybingų idėjų ,saugios ir demokratiškos aplinkos, noriu paklausti: ar norime gyventi laisvoje šalyje? Ar norime gyventi saugiai, pasiturinčiai, demokratiškai? Tai kas mums tada trukdo? Tuomet taip ir gyvenkime! Bet, visų pirma, geru pavyzdžiu kitiems būkime patys... Tikėkime savo darbais ir ateitimi, nes mūsų Lietuva bus tokia, kokią ją sukursime mes, ir kaip sugebėsime savo vaikus išmokyti saugoti savo židinio dvasią, kad visada išliktume tauta su savo kalba, tradicijomis ir kultūra.
Rytojaus Lietuva prasideda šiandieninėse mūsų vaikų ir anūkų mintyse, svajonėse ir siekiuose. Kuo atviresni jie bus mūsų kraštui ir pasauliui, kuo drąsiau jausis, tuo kūrybiškesnė bus ir mūsų visų gimtinė. Tam tikslui turime dirbti visi. Šiandieninio jaunimo rankose - didžiulė galia kurti pasaulį. Ir jie sėkmingai tai daro - savo talentais, žiniomis, kasdieniais atradimais jie kuria naują Lietuvą...".
Rajono gyventojams dainavo Varėnos muzikos mokyklos moksleiviai.
Nuostabų koncertą Varėnai padovanojo nacionalinės M.K.Čiurlionio menų mokyklos muzikos skyriaus kolektyvai, atlikę F. Chopin,  J.Haydn,  N.Rakov,  A.Grečaninov,  W. Zapashin,  W.Kramer, Morua kūrinius.
Puiki dovana Varėnai Vasario 16-osios proga - pirmą kartą išvysti baletą savo mieste - pirmąjį L. Delibes „Kopelija" baleto veiksmą atliko jaunieji nacionalinės M.K.Čiurlionio menų mokyklos baleto skyriaus talentai.

PASAKORIŲ KONKURSAS, SKIRTAS VASARIO 16-AJAI

Istorija-gyvenimo mokytoja - taip sudėstė, kad Kabelių parapijoje Lietuvos nepriklausomybės dieną tektų švęsti dukart.
Lietuvos nepriklausomybės aktas - Lietuvos Tarybos 1918 m. vasario 16 d. Vilniuje pasirašytas dokumentas, skelbiantis, kad Lietuvos Taryba atskiria Lietuvą nuo visų valstybinių ryšių, kada nors buvusių su kitomis tautomis  galiojo ir Kabelių kaimui, mat jis tais metais priklausė Vilniaus gubernijai. Lietuvos valstybės siena, einanti Grūdos upeliu, Ašašninkų kaimą atskyrė nuo Lietuvos ir nuo Kabelių. Iki 1940 m. rugsėjo 7 d. Ašašninkai kaip ir Druskininkai priklausė Gardino gubernijai.1940m. rugsėjo 7d.tapo Ašašninkų kaimo nepriklausomybės diena.
Kabelių laisvalaikio centras Vasario 16 d. surengė pasakorių konkursą, skirtą vieningos Lietuvos nepriklausomybės dienai.
Jotvingių istorinės teritorijos specifiškumas reikalavo kitaip pažvelgti į Vasario 16-ąją. Pamatyti tai, kas svarbu skirtingiems kaimams ir jų žmonėms.
Naratyvas - viena įdomiausių žmogaus jausmų ir minčių priemonė, jungianti daugybę žanrų: pasaką, sakmę, padavimą, legendą, gyvenimiškus atsitikimus - pasirinkta kaip žmones jungiantis ryšys.
Gausi tautosakos ekspedicijų surinkta medžiaga „prašėsi" laisvės. Be to, šį bei tą teko surasti ir Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto archyvuose.
Daugiau nei dešimtį parengtų pasakojimų :pasakų ir daug nepublikuotų sakmių bandė sekti Kabelių laisvalaikio centro vaikų folkloro ansamblio „Asarukai" nariai.
Susirinkęs jaunimas iš Marcinkonių, Grybaulios,Kabelių  kaimo labiausiai stebėjosi ašašninkų šnektos pavyzdžiais. „Ar tai ne paukščių kalba?" - klausė jie.
Ne vienam dalyviui „mokslo" stebuklas buvo išgirsti  beveik prieš  dešimtmetį mirusių žmonių užrašytus balsus, perteikiantį naratyvą. Išgirsti jų juoką, atsidūsėjimą, gyvenimo vertinimą.
Konkurso metu išrinkti geriausi pasakotojai dalyvaus „Tramtatulio" apžiūroje Varėnoje.
Po renginio prie arbatos puodelio dar daug apie ką teko padiskutuoti su jaunimu.
Bet ačiū Dievui, kad šventą dieną sujungėme du kaimus .Ašašninkų šnekta, turinti jotvingių kalbos reliktų, leido pažvelgti į valstybės pradžią, amžiną atilsį Gaspario ir jo žmonos Onos Trainavičių pasakojimas, sklindantis iš magnetofono, nutrynė laiko ribas ...

VASARIO 16-TOSIOS  DIENOS  MINĖJIMAS SARAPINIŠKĖSE

Sarapiniškių  kaimo bendruomenės salėje buvo paminėta Vasario16-oji ir Lietuvos  vardo tūkstantmečio paminėjimo  diena. Laisvalaikio ir pramogų centro moterų ansamblis ir vaikų skaitovai paruošė programą „ Kai sūneliai sugrįš". Minėjimą pradėjome visi sugiedoję Lietuvos himną. Programoje skambėjo dainos  ir posmai apie Lietuvą , klausėmės karinių-istorinių dainų , atliekamų Veronikos Pavilionienės  dainavome visi kartu.
Buvo malonu renginyje matyti mūsų kaimo moksleivius, kurie suprato šios dienos svarbą.
Po renginio  dar nesiskirstėme, pasišnekėjome, pasidalinome mintimis apie Lietuvos kelią į Nepriklausomybę, ne viena moteris nubraukė ašarą, prisiminus savo artimų žmonių tremtį, žuvusius už Lietuvos laisvę.

Vasario 16-oji Perlojoje

Lietuvos valstybės atkūrimo dieną perlojiškiai sutiko pilni optimizmo. Bendruomenės tarybos organizuotos krepšinio varžybos Perlojos taurei laimėti prasidėjo 9 valandą ryto. Rungėsi keturios komandos: „Perlojos ŽŪB", „II  skyrius", „Veteranai" ir „Ančiasnapiai". Kova buvo atkakli, neišvengta ir traumų, tačiau žaidimo nuotaika buvo puiki. Taurę laimėjo ir nugalėtojais tapo „Veteranų" komanda. 13 val. Perlojos Švč. Mergelės Marijos ir Šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčioje norintieji dalyvavo šv. Mišiose, kurias Perlojos klebonas Ą. Miliauskas aukojo už kovotojus už Lietuvos Nepriklausomybę.
Šventinis minėjimas įvyko Perlojos laisvalaikio centre. Susirinko gausus perlojiškių būrys, kuris galėjo apžiūrėti Pelagėjos Valukynienės surengtą knygų parodėlę skirtą Vasario 16-ajai. „Už tai, kad šiandien kalbame ir jaučiame lietuviškai, turime dėkoti Vasario 16-osios Aktui ir Nepriklausomai Lietuvai. Jeigu šiandien mes nebijome įsisegti į švarko atlapą Vyčio ženklelio, jeigu giedant Lietuvos himną nesislapstome už kaimyno nugaros, jeigu padėjus gėles prie Vytauto paminklo neišpila mūsų šaltas prakaitas, turime dėkoti Vasario 16-osios Aktui ir tiems, kurie per 50 tamsos metų išsaugojo ir perdavė mums meilę, ištikimybę savo Tėvynei, jos valstybingumą, dvasinį Nepriklausomos Lietuvos paveldą. Žodžiuose Vasario 16-oji girdime įsipareigojimą savo kraštui, o labiausiai savo kaimui. Jei mes, perlojiškiai, išmoksim branginti savo kaimą, tai ir kiti jį brangins." - sveikindamas  susirinkusiuosius sakė Perlojos bendruomenės pirmininkas Juozas Gintas Baublys.
Tuomet ant scenos sugužėjo vaikų folkloro ansamblis, kuris ir pradėjo šventinį koncertą. Jaunimas skaitė eiles, dainavo, šoko. Gausių ovacijų, ypač krepšininkų, sulaukė Perlojos pagrindinės mokyklos mergaičių ritminių šokių grupė. Garbaus amžiaus vyrai nešykštėjo pagyros žodžių Perlojos moterų ansambliui.
Jau keleri metai Vasario 16-oji nesutraukė tiek perlojiškių. Laisvalaikio centro direktorė Irena Stoškienė sako, kad žmonių dėmesys skatina geriau dirbti, jog su džiaugsmu ji dabar organizuojanti šventes.

Vasario 16 -toji Dubičiuose

Vasario 16d. 10 val. Dubičių Švč.Jezaus Širdies bažnyčioje buvo aukojamos šv. mišios už Lietuvos nepriklausomybę. Po šv. mišių susirinkusieji neskubėjo skirstytis, nes norėjo pasiklausyti kaimo etnografinio ansamblio atliekamų partizaninių dainų, kuriose apdainuota jų pasiaukojimas už Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę.

Dun, dun įsileisk mane vidun
Su šv.  Valentino diena

Ryškiai papuošta raudonos spalvos širdelėmis ir balionais salė, vasario 13 dieną, Panočių vidurinėje mokykloje, simbolizavo " Meilės dieną ". Šventė buvo neįprasta ji prasidėjo " Mendelsono maršu, kuriuo sukvietė visus į šventės atidarymą. Šilti žodžiai apie meilę virpino jaunuoliams širdis. Žiūrėjome jaunimo sukurtą filmuką, kuriame siužetai apie meilę tikino, kad šio Tūkstantmečio vaikams, meilė yra pagrindinis laisvalaikio praleidimo būdas. Jaunimas vaidino įvairias meilės scenas, dainavo dainas, šoko, kūrė grupę.Taip pasibaigė oficiali dalis. Antroje dalyje vyko įvairūs atrakcionai, žaidimai. Šventė paliko gerą nuotaiką, daug įspūdžių, šiltus jausmus.

 


                                            Vaclava Nanartovičienė

ŽIEMOS  IR SPORTO  ŠVENTĖ

Vasario mėnuo padovanojęs dar vieną gražią žiemos dieną, leido linksmai praleisti " Žiemos ir sporto šventę ", kuri vyko Panočių kaime esančio tvenkinio. Laužo liepsna tą dieną įstengė sušildyti iš visos Kaniavos seniūnijos sugužėjusius gyventojus.
Snausti nebuvo kada, kadangi visus linksmino ir gydė nuo depresijos, „reabilituotos" kaimo daktarės, humoro grupė "MTV", S. Matulevič armonikos ir A. Alekšiūno akardiono muzikos skambėjimas. Vyko įvairios varžybos, kurių metu varžėsi jaunimo komanda su vyresniojo amžiaus vyrų komanda. Tai smagumėlis, visi turėjo galimybę pasivėžinti su važeliais, kurių " važnyčiotojai"  P.Grincevičius ir A. Kaziukonis mielai teikė paslaugą.
Visus šventės dalyvius tą dieną gundė žuvienės sklindantis kvapas, o blynų, keptų kiaušinių skanumėlis, tiesiog vertė " liežuvį praryti". Bet ką gi, šventė turi pradžią, turi ir pabaigą. Laužui gęstant tiek stiprieji sportininkai, tiek šventės dalyviai traukė namolio link.

Vaclava Nanartovičienė

Koncertas VSAT Varėnos rinktinės pasienio užkardoje

Sausio 7 d.Kabelių laisvalaikio centro vaikų folkloro ansamblis „Asarukai" buvo pakviestas Į VSAT Varėnos rinktinės Kabelių užkardą koncertuoti.
„Asarukai" savo parengtoje programoje pristatė savo vietovės unikalumą: papasakojo apie Ašašninkų kaimo atsiradimą, pirmuosius gyventojus, jų pavardes. Padainavo dainą „Per Ašašnykų kaimelį".
Lietuvos teritorija Grūdos, arba Ašašninkų ,ežeru ribojasi su Baltarusija, o prie to ežero  ateinančios jaunos mergelės plauti baltų rankelių. Jaunosios folkloro ansamblio dainininkės žvelgdamos į jaunus pasieniečius dainavo: „Linelius roviau, rankas intryniau, nuajau in maralas nusiprauscie rankelių. Rankelas prausiau, baltai mazgojau ir palaidau žiedelį in maralių dugnelį".
Tomas Margelis, paveldėjęs balsą iš savo tėvo, o gal iš giminės, besigiminiuojančios su Zalanskais (Tomo margelio močiutė -Zalanskienės sesuo) padainavo dainą apie aglalį:Vai tu aglala, giros dukrala, aglala siūbuonėla", -liūdnai ir lyriškai dainavo trylikametis. Tą dainą dažnai dainuodavo Ašašninkų žentas Pranas Zalanskas, susitikęs su Pranute Grigaite.Kartais abu pradainuodavo visą naktį.
„Asarukai" padainavo pasieniečiams dar kelias dainas, papasakojo apie tai, kad netoli užkardos stovėjęs Kazimieraičio -Vitkaus bunkeris.
Valentinas Valentukevičius, partizano ir tremtinio Juliaus Valentukevičiaus proanūkis, į Kabelių užkardą išdrįso ateiti apsiavęs savo prosenelio batais.
Kad pasieniečiams sektųsi ir jų darbas būtų vertinamas „Asarukai" papasakojo kelias sakmes apie laumes ir kiekvienam įteikė po obuolį ir riešutą, kurie lietuvių etnologijoje yra laimės ir meilės simboliai.

JAPONAS ŠOKO VARĖNOJE

Praėjusį šeštadienį Varėnos kultūros centro kino salėje vykusioje tradicinių šokių vakaronėje lankėsi ir netikėtas svečias -  japonas vardu Keiša. Jis jau kuris laikas gyvena sostinėje, o į Varėną atvyko specialiai vien tik dėl vykusių tradicinių šokių vakaronės.
Smagiai praūžė šeštadienio vakaras šokio sūkuryje. Jau prieš gerą valandą iki vakaronės pradžios rinkosi tradicinio šokio ir muzikos gerbėjai bei mylėtojai. Iki renginio pradžios prisirinko gausus būrys varėniškių ir svečių iš kaimų, miestelių ir miestų. Vakarą pradėjo svečiai iš sostinės - Vilniaus miesto folkloro ansamblis „Lauksna" (vadovė Loreta Juciutė). Jie pasisveikino dzūkiška daina: „Sopa skauda man kojelas, nežinau dėl ko, vakar šokau per naktelį, tai turbūt dėl to..." - šie dainos žodžiai skambėjo iš ties simboliškai, nes po jos iškart užgrojo smagi melodija, kuri kvietė šokti visus susirinkusiuosius. O patiems aktyviausiems šokėjams kitą dieną kojas tikrai turėjo skaudėti...
Vakaronėje drąsiausi buvo vaikai ir gražus Varėnos (ir ne vien Varėnos) jaunimas, jie nebuvo stebėtojais, o itin aktyviai įsitraukė į veiksmą. Kiek pasyvesni buvo vyresnio amžiaus žmonės, tik nedaugelis šoko visą vakarą: vieni sakė, kad batai nepatogūs, antri - kad kojas skauda, dar kiti - kad tokių „naujoviškų" šokių nemoka (anot pastarųjų, tradiciniai šokiai - tai tik polka ir valsas). Iš jųjų kalbų ir pasimatė, kad ir jiems dar yra ko mokytis. Vyresnieji, kitaip nei vaikai, nėra ir tokie drąsūs; vaikai, jei ir nemoka žingsnelių, atskirų šokio dalių - vis tiek nesėdi, eina šokti, trypia kaip kas moka. Nes juk svarbiausia smagumas, gyva muzika ir gera nuotaika. Tradiciniai šokiai neįpareigoja, jie nėra skirti griežtai kuriai nors vienai visuomenės grupei. Juos gali šokti ir vaikas, ir jaunuolis, ir vyresnio amžiaus žmogus. Čia labai tinka pasakymas: „kas kaip moka, tas taip šoka". O ir mokytis šokių labai paprasta: pasižiūri kaip kita pora šoka ir pats atkartoji judesius, jei iš karto nepavyksta - nusiminti neverta, po keleto bandymų viskas tikrai puikiai gaunasi. Aišku, dar smagiau šokti ir lengviau mokytis, kai atsiduri poroje su patyrusiu šokėju - tada šokis plaukia, nereikia galvot apie žingsnelius ir kt.
Pusiaužiemio vakaronė - labai pavykęs bandymas, kuris parodė, kaip visgi liaudies muzika, šokis, tradicijos yra reikalingos šiuolaikiniam žmogui, gyvenančiam naujųjų technologijų amžiuje ir beveik virtualiame pasaulyje. Tikimės, kad tokių  vakaronių bus daugiau, nes tai puiki (alternatyvi) pasilinksminimo forma tiek jaunimui tiek ir vyresnio amžiaus žmonėms, tai galimybė kokybiškai, smagiai ir naudingai leisti laisvalaikį. O kartu susipažįstama ir su krašto tradicijomis, istorinėmis ir dvasinėmis vertybėmis. Liaudies šokis - sveikas, ekspresyvus, patriotinis ir blaivus laisvalaikio praleidimo būdas, padedantis atsipalaiduoti natūraliai, tad nelieka poreikio svaigintis alkoholiu, narkotikais ar rūkalais. Juk kiekvienas iš mūsų gali rinktis tokį laisvalaikio praleidimą: tradiciniai šokiai yra skirti ne tik pasirodymams scenoje ar folkloro ansamblių repertuarams, bet ir kiekvienam iš mūsų. Ir šios mūsų, dar gyvos, šokimo tradicijos turėtų būti įdomios ne tik užsieniečiams, bet pirmiausia mums patiems. Kaži kaip jautėsi eilinis varėniškis, žiūrėdamas į trypiantį japoną, kuris net iš sostinės į Varėną atvažiavo specialiai tik tam, kad pasišokt galėtų? Kaip turėtų jaustis nemokantys tradicinių šokių? Mokytis šokti niekada nevėlu, mūsų tradiciniai šokiai neapsiriboja vien tik polka ir valsu, jų yra daug ir įvairių, lengvesnių ir sudėtingesnių, bet visi jie smagūs ir greit išmokstami.
„Lauksnos" ansamblio griežiamas melodijas keitė Kęstučio Tareilos ir Rositos Svetikienės muzikavimas, o šokėjai vis sukosi ir sukosi... Po audringų ir siautulingų daugiau kaip tris valandas trukusių šokių vyko vaišės: vaišinomės suneštinais gardumynais, gėrėm arbatą, dainavom ir bendravom. Išlydėję muzikantus ir svečius dar pasibuvom, pasidainavom... Liko daug gražių prisiminimų ir didelis noras šią veiklą tęsti.
Akimirkos iš vakaronės: http://www.varena.lt/lt/kultura/Fotogalerija/Tradicinissokiuklubas/

Varėnoje paminėtos aštuonioliktosios Sausio 13-osios metinės

Varėnoje, kaip ir visoje Lietuvoje, paminėtos aštuonioliktosios Sausio 13-osios metinės - mokyklų languose trumpam sužibo Atminimo žvakutės, o kultūros centre varėniškiai susitiko ir bendravo su 1991 m. sausio 13 - osios įvykių dalyviais.
Už žuvusius 1991 m. sausio 13-ąją Varėnos Šv. Arkangelo Mykolo bažnyčioje šv. Mišias aukojo Varėnos dekanas Valentinas Virvičius, per šv. Mišias giedojo mišrus choras „Varpilė".
Paklausyti apie 1991 m. sausio įvykius tų dienų dalyvių susirinko ne tik vyresnieji varėniškiai, bet ir Varėnos vidurinių mokyklų vyresniųjų klasių moksleiviai, mokytojai.
Kiekvieną varėniškį prisiminti tragiškus sausio 13-osios įvykius ir drauge pabūti kultūros centre kvietė šalia centro pastatytas plakatas: „Sustok! Prisimink Lietuvą 1991-01-13. Pagerbk prie Atminimo laužo! Lietuvos gynėjų dieną - 15 žuvę, 702 sužeisti, 52 suvarpyti kulkų. Tokia Nepriklausomybės kaina. Pažvelk į juostoje užfiksuotus įvykius kultūros centro fojė!".
Sugiedojus Lietuvos valstybės himną, buvo prisimintos ir tylos minute pagerbtos Sausio 13-osios aukos: Loreta Asanavičiūtė, Virginijus Druskis, Darius Gerbutavičius, Rolandas Jankauskas, Rimantas Juknevičius, Alvydas Kanapinskas, Algimantas Kavoliukas, Vytautas Koncevičius, Titas Masiulis, Apolinaras Povilaitis, Vidas Maciulevičius, Alvydas Matulka, Ignas Šimulionis, Vytautas Vaitkus, Jonas Tautkus.
Apie prieš aštuoniolika metų Lietuvoje vykusius įvykius ir žmonių nuotaikas kalbėjo ir tų dienų išgyvenimais dalijosi varėniškiai parlamento gynėjai Sigitas Arnauskas ir Leopoldas Stašys. Jie prisiminė, kad tuomet visus lietuvius vienijo susitelkimas ir ryžtas ant laisvės aukuro sudėti tai, kas kiekvienam brangiausia, o šito susitelkimo pasigendama šių dienų kasdienybėje.
Vėliau buvo parodytas filmas apie a. a., vieną pirmųjų prie televizijos bokšto žuvusį Darių Gerbutavičių, kurį pagal Vilniaus „Ryto" vidurinės mokyklos moksleivės Mildos Griežytės rašinį „Už tuos, kurie jau nebegali, aš apkabinsiu Tave, Mama" sukūrė tos pačios mokyklos moksleiviai.
Po susitikimo prie Atminimo laužo Sausio 13-osios aukoms atminti koncertavo ansamblis ,,Viltis", o kariai vaišino arbata.

„AUKSO VAINIKAS"

Telšiuose Žemaičių muziejuje „Alka" sausio 6 dieną 14 val. vyko iškilmingas nominacijų geriausiems metų liaudies menininkams paskelbimas ir „Aukso vainikų" įteikimas - simboliniu Aukso vainiku vainikuoti trys geriausi Lietuvos tautodailininkai.
Finaliniame respublikiniame etape Telšiuose varžėsi regioninių turų laureatai iš Alytaus, Kauno, Klaipėdos, Marijampolės, Panevėžio, Šiaulių, Tauragės, Telšių, Utenos, Vilniaus apskričių. Alytaus apskričiai atstovavo Saulė Lazaravičienė iš Panočių km. Varėnos r. ir Saulius Lapmickas iš Alytaus. Lietuvos liaudies kultūros centro įsteigta Aukso vainiko nominacija skirta atskleisti ir įvertinti dabartinę liaudies meistrų kūrybą, pagerbti talentingiausius meistrus, tęsiančius vietinių senųjų amatų tradicijas. Paauksuotas juvelyrės M. Gutauskienės sukurtas vainikas geriausiems šalies tautodailininkams teikiamas jau ketvirtus metus iš eilės. Liaudies vaizdinio meno srityje geriausiais pripažinti kaunietės Onos Pusvaškytės grafikos darbai, taikomosios dailės - zarasiškės Adelės Tumėnienės lovatiesės, kryždirbystės srityje - pakaunės atstovo Adolfo Teresiaus kryžiai.  Alytiškis S.Lampickas pelnė III vietą, o S.Lazaravičienė buvo įvertinta specialia padėka už tradicinius sodus; jos darbai sulaukė pačių geriausių komisijos ir parodos lankytojų vertinimų. Po oficialiosios ceremonijos visi svečiai buvo kviečiami paragauti tradicinių žemaitiškų valgių: bulvių su lupena, kastinio, maltų kanapių ir t.t. Tautodailininkai turėjo puikią progą betarpiškai pabendrauti, pasidalinti patirtimi, įspūdžiais, pasveikinti nugalėtojus...


 
varena.lt paskelbtą informaciją galima naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur tik nurodžius varena.lt interneto svetainę kaip šaltinį.
senrude
s
Grįžti į pradinį puslapįEl. paštas
Apklausa

Ar esate pakankamai informuotas/a apie euro įvedimo procesą ir eigą Lietuvoje?

 
 
 
s

Savivaldybės biudžetinė įstaiga, Vytauto g. 12, 65184 Varėna, tel. (8 310) 31 500, faks. (8 310) 51 200, el.p. info@varena.lt.
 Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188773873

s

Sprendimas: Fresh Media
Naudojama EasyWeb 3.0 sistema